Author Archive for lina cerniauskaite
Stop-motion
Šįkart mano urbanistinius prisiminimus sužadino apsilankymas Marijos Griniuk parodoje „Konstrukcija“. Tapybos restauraciją Kijeve ir Vilniuje studijavusi menininkė didžiąją laiko dalį leidžia archyvuose, ieškodama medžiagos tyrimams apie miestų architektūros kaitą, veikiančią individualią ir kolektyvinę žmogaus atmintį. Personalinės parodos tema susiformavo autorei gyvenant įvairiuose Europos miestuose. Apsiriboju gyvenimu skirtinguose vieno miesto rajonuose, tačiau parodos tema paskatino „atgaminti“ prisiminimus apie Kauno Vilijampolę (ji…
Laudatio prof. Alvydui Jokubaičiui
Laudacija skaityta teikiant Vilniaus universiteto Filosofijos studentų mokslinės draugijos įsteigtą „Filosofinės bulvės“ apdovanojimą už indėlį į Lietuvos filosofiją. Ankstesniais metais „Filosofinė bulvė“ įteikta Audronei Žukauskaitei, Kristupui Saboliui ir Ritai Šerpytytei. Filosofė Hannah Arendt yra sakiusi, kad „rasti tinkamus žodžius tinkamu momentu […] reiškia veikti“. Veiksmą Arendt suprato kaip centrinę politikos kategoriją. Jis yra valios pastanga siekti gero ir prasmingo bendruomenės…
Apie politinę autonomiją ir terorizmą su Corneliumi Castoriadžiu
Autonomija. Vienos sąvokos apmąstymas yra Castoriadžio politinės minties ašis. Jei nekalbama apie autonomiją, tada išvis nekalbama apie politiką…
Kauno džiazai
Klimato atšilimo / atšalimo tendencijos yra tokios: po gana šiltos žiemos pavasaris būna ilgas ir šaltas. Iki „Kauno Jazz“. Pirmąją tarptautinio džiazo festivalio dieną visada smagiai atšyla, žmonės ima voliotis skveruose ant pievelių, nes kaipgi kitaip: nejau klausysiesi džiazo rimta savivaldybės tarnautojo mina, kaskart pajudindamas juodo lakuoto bato nosį. Taigi todėl ir atšyla, nes šiluma – tai laisvė, kai nebevaržo…
Dezintegracija per integraciją
Kitaip nei metų laikų kaita ir stichinės nelaimės, Europa, tarptautiniai finansai, net patys rinkos santykiai neatsiranda savaime. Šie mūsų gyvenimą organizuojantys principai ir institucijos atsiranda ir kinta dėl konkrečių žmonių veiksmų, sprendimo ir nežinojimo, kavos aparatų, krūvų popierių, dokumentų formų ir informacinių laikmenų. Negana to, Europa į Lietuvą neateina iš išorės, ji Lietuvos nei apglėbia, nei puola: ji yra kuriama…
Dievo karvytė ir Dievo karalystė
Austėjai ant dešinės rankos ropinėja boružė. Niekada nesužinosi, iš kur jos atsiranda ir kas patraukia jas prie žmogaus. Kvapas, spalvos, amžius, gal moralinės savybės? Austėja labai graži mergaitė, devynerių ar dešimties metų, rimtom, protingom akim. Ji stovi netoliese, todėl aiškiai matau boružę ant jos rankos. Kiti žiūri į kapo duobę. Ten karstas ir mirusi moteris. Kitoje rankoje Austėja laiko jos…
Šauktiniai, loterija ir valdžia
„Buvau prokonsulas, kaip visi babiloniečiai, ir kaip visi – vergas; patyriau ir valdžios galybę, ir nešlovę, ir kalėjimą“, – taip prasideda garsiausio XX a. Argentinos rašytojo Jorgės Luiso Borgeso apsakymas „Loterija Babilonijoje“. Šis sakinys keistai trikdo dar nežinančio, kas slypi už kito teksto „posūkio“, skaitytojo sąmonę. Prokonsulas ir vergas? Visi babiloniečiai prokonsulai ir vergai? Na, gal… Juk žodį „vergas“ galime…
Religijos, metafizikos ir poetų Dievas
Norint kalbėti apie Dievą Vakarų pasaulyje, reikia skirti religijos, metafizikos ir poetų Dievą. Toje pačioje kultūroje, suformuotoje krikščionybės, esama kelių prieigų prie Dievo. Religijos Dievas paremtas apreiškimu, metafizikos Dievas grindžiamas mėginimu teoriškai apmąstyti Dievą kuriant įvairias jo schemas ir įrodymus. Gal geriausias to pavyzdys būtų Spinozos, mėginusio geometriniu metodu apmąstyti Dievą, pastangos. Poetų Dievas paremtas pasaulio žavesio ir šventumo išgyvenimu…
Pradėti miestą
Galvoje sukasi mintis atrasti arba įkurti miestą. Jį pradėti. Žvelgiant išdidžiai nuo kalvos, ištiesus ranką: „Štai čia, tebūnie…“ Kaip Romului ir Remui viename asmenyje. Tačiau visi miestai seniai įkurti, galiu nebent šlifuoti jau įkurtą. Ir aš pradedu jį šlifuoti, miestą N., vos išlipęs iš traukinio ankstų rytą, kaip apsisapnavęs geležinis vilkas, kurio vienintelė geležis – kelnių užtrauktukas. Arba kaip tas…
Apie lietuvos muzikos industrijos gelbėjimą (3)
Gal ir nepasakysiu nieko naujo, bet tą žino ne visi, tai pasikartosiu, kad tiek geros, tiek blogos istorijos anksčiau ar vėliau ima ir pasibaigia. Įtariu, kai kas gali paskubėti leptelėti, kad ir ačiū Dievui. Na, bet žinot. Netampydamas dramblio už jau ir taip nulėpusių ausų, atsakingai pareiškiu, kad ir ši asmeniškai man nutikusi istorija – ne išimtis. O kad kai…
