Author Archive for lina cerniauskaite
Niekuo dėtas Kristus
Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezoną pradėjo jaunatviška premjera „Keletas pokalbių apie (Kristų)“. Ėjau dėl dramaturgės Teklės Kavtaradzės, nes jos pjesė man buvo aktuali dėl literatūrinių kontekstų. Režisieriaus Tado Montrimo pasisakymai irgi įdomūs, tačiau spektaklį vertinti sunku, nes jis apskritai sunkiai įsliuogia į teatro žanrą. „Pokalbiai“ vyko studijoje, iš arti buvo matyti aktoriai; gėrėjausi, nes gražūs – gal ir vulgaroka taip…
Pašto ženklai į Vokietiją
Berlin 20:05, Nidden 21:05, London 19:05, Moscow 22:05. Laikrodžiai ant sienos registratūroje. Darbe nepaliaujate stebėtis šio viešbučio gyvenimu. Naktinis viešbučio administratorius sulaukia vėlai atvykstančių svečių, įteikia jiems raktus, palydi iki kambarių. „Pusryčiai nuo aštuntos iki dešimtos, mašiną galite palikti štai ten, tik išrašysime parkavimo kvitą, šiukštu nepamirškite užregistruoti, atsiskaityti galite ir rytoj, jei…“ Tuomet pakaitomis skaito Wittgensteiną, Bobrowskį, Celaną. Pro…
Autorius klausia
Kodėl domitės knygomis (ir netgi jas perkate), apie kurias girdėjote daug visokeriopo blogo?
Apie sparnuotų posakių kilmę
Nors nevisavertiškumo kompleksas dažnai suvokiamas kaip neigiamas bruožas, Adleris rašė, kad taip yra toli gražu ne visuomet…
Jaunieji aptaria vyresniuosius
Nieko aš čia neįrodinėju. Tik taškausi. Ir kai kurie šiurkštūs žodžiai ne mano – išmokau jų per renginius. Buvau PDR’e, antrą kartą, ne kaip dalyvė, oi, ne – kaip tokios ten niekad nekviestų – nors paauglystėje ir tryniausi šioje gaujoje, taip ir neįsitryniau. Abu kartus buvau žiūrovė: pirmąjį – dar mokyklos laikais, kai neturėta didelio supratimo, ką daryti su kūryba,…
Dvi knygos
Mikalojus Vilutis. Sriuba. Eseistika. V.: Tyto alba, 2014. 128 p.
Justinas Žilinskas. KGB vaikai. Nuotykių romanas. Iliustracijos Monikos Puzauskaitės. V.: Aukso žuvys, 2013. 432 p.
Poezija
Kauno kino festivalio dantys
![kinasMM](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2014/10/kinasMM-180x180.jpg)
Prieš gerą savaitę iškrito atskilusi pusė danties. Su kąsniu burnoje staiga pajutau kažką kietą, lyg mažą akmenuką ar dar kažką, turėjau vilties, kad dar kažką, ne dantį, kurie skilti ir kristi pradėjo gal prieš dvidešimt metų. Deja – dantis, su kiekvienu prisimenu kadais, žalioje jaunystėje, matytą filmą „Legenda apie Narajamą“ (be dantų likusius senolius išveždavo į Narajamos kalną, dantys buvo…