Author Archive for lina cerniauskaite
Apsakymai
Arkadijus Averčenka (1881–1925) – rusų rašytojas, satyrikas, teatro kritikas, vienas iš garsiojo humoristinio žurnalo „Satyrikonas“ (1908–1913; 1913–1918 – „Naujasis Satyrikonas“), kur dirbo ar bendradarbiavo gausus Sidabro amžiaus literatų ir dailininkų būrys (Tefi, Saša Čiornas, N. Remizovas, A. Radakovas ir kt.), steigėjų ir redaktorių. Po revoliucijos emigravo, nuo 1922 m. gyveno Prahoje, rengė išvažiuojamuosius kūrybinius vakarus, jų metu buvo užsukęs ir į Lietuvą. Juoko…
Jono Vaitkaus karališka Šekspyro versija
Nepažiūrėjau „Shakespeare’s Globe“ rodyto „Hamleto“ Vilniuje arba Rygoje, manydama, kad internetą ilgainiui tiesiog užplūs šio spektaklio kelionės aplink pasaulį vaizdo įrašai (taip ir atsitiko!), o rašyti apie spektaklį nebus daug prasmės, nes lietuviškojoje žiniasklaidoje bus gausybė įžvalgių vertinimų (o va taip neatsitiko!). Buvo aišku, kad šis spektaklis yra performansas – speciali dovana pasauliui Šekspyro 450-ųjų gimimo metinių proga, o jo…
Apie sparnuotų posakių kilmę
Nugalėtojų neteisia
Posakis reiškia, kad nugalėję bet kokiomis, netgi pačiomis žiauriausiomis priemonėmis retai yra teisiami, nes tie, kas galėtų tai padaryti, arba yra sunaikinti, arba nedrįsta…
Popierdėžė
Apie ją visada tvyro tamsa.
Sustingusi prie darbo stalo
Už ką, po šimts, tie nobeliai?
Barackas Obama, Europos Sąjunga, Cheminio ginklo draudimo organizacija, Malala ir niekam nežinomas indas, kurį 2014 m. Nobelio taikos premijos paskelbimo išvakarėse puolė „gūglinti“ netgi jo tautiečiai, – pastaruoju metu šio prestižinio apdovanojimo laimėtojų paskelbimas neapsieina be kritikos, diskusijų ir kontroversijos. Taikos nobelis šiandien tapo pernelyg politiškas? Tai ne vien XXI a. problema (jeigu tai išvis galima vadinti problema): 1906 m.…
Ryžtingas žvilgsnis į posovietinį kosmosą
Ką jau ką, bet aistras Igno Jonyno „Lošėjas“ tikrai kelia. Vieniems tai yra pirmas pagaliau nelietuviškas lietuvių filmas, kitiems – erzinantis jų didžiųjų lūkesčių neišsipildymas. Pavyzdžiui, Vytautas Vyšniauskas praeitame „Šiaurės Atėnų“ numeryje skundžiasi, esą filmas nei per daug intelektualus, nei pakankamai naivus, o kas baisiausia – buvo reklamuotas. Tegul mergaitė tyliai sau sėdi ir šypsosi, tik pamatęs jos kuklų žandų…
Irvisdėltoneta
Jau 10 metų ieškau ko nepametus. O gal ieškau visus 36 metus. Tik paskutinę metų dekadą tos paieškos virto kūnu, į kurį galėjau pažvelgti iš šalies – aš į ją, ji į mane. Ėmėme stebėti viena kitą, palaipsniui besikeičiančias. Jų daugėjo ir daugėjo, bet nė vienos neatpažinau kaip tos, kurią jaučiausi praradusi. Paieškų proceso pradžioje radosi daugybė fotografijų, kur mėginau…
Grįžti negalima pasilikti
– Tau patinka švelniai ar šiurkščiai? – klausia Viktoras, rūsčiai stebeilydamasis į mane, rodos, žvilgsniu prasigręš į kaukolę ir nuvinguriuos per patį plaukų gumutės vidurį, gręšis tol, kol barkštelės į mūrinę sieną. – Nes aš moku ir švelniai, ir šiurkščiai, kaip tik užsimanytum. – Jis klausiamai kilsteli antakį. Nugirdęs mūsų pokalbius, prašalaitis pamanytų, kad Viktoras domisi mano seksualiniu gyvenimu arba…
Pražuvęs Antoniškių dvaras
Antoniškių dvaro pėdsakų reikėtų ieškoti Kauno rajone, Vandžiogalos seniūnijoje, maždaug už trijų kilometrų nuo Boniškių. Pamiškėje, ant klevų ratu apsodintos kalvelės, išlikusios senosios dvaro kapinaitės, tiesa, išniekintos ir iškasinėtos. Vietiniai žmonės sako, kad tai sovietmečiu padarė nevietinis, pavarde G.; esą jis aptikęs „auksinį“ (paauksuotą?) ginklą ir kitokio gero. Neaišku, ar G. už tai sulaukė kokios nors bausmės. Dabar šalia klevų…
Pavasaris dar ateis
John Fante. Sulauk pavasario, Bandini. Romanas. Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas. K.: Kitos knygos, 2014. 216 p.
