Author Archive for lina cerniauskaite
Tamsus (ap)švietimas
Klausiau LRT televizijos laidos „Laba diena, Lietuva“ ir dar kartą nusivyliau neprofesionalumu šito viso žiniasklaidos giganto – jie vis perša ir perša arba savo, arba bent populistų nuomones… Siužetas buvo apie mokytojų streiką. Ir ką geriausio prisimenu iš siužeto, tai atvirai rodomą ironiją ir pajuoką. Bent jau jų pasirinkti žodžiai buvo nei šiokie, nei tokie – mokytojų posėdį jie vadino…
Arklys bėga, žolė auga
Tai buvo linksmumėlio „Naisių vasaros“ teatre, atvykusiame į Vilnių! Vaidino miuziklą, sukurtą pagal Vytauto V. Landsbergio idėją, dainavo Vytauto Kernagio dainas pagal Marcelijaus Martinaičio tekstus. Aktorių neminėsiu, nes jų net vienuolika ir vaidina taip puikiai, kad kiekvienam reikėtų atskiros studijos. Kas be ko, tačiau savo rašinį pradėjau ne tuo žodžiu. Nors miuziklas ir linksmas, ir šmaikštus, etnografiškas, vis vien ne kikenau, kaip…
Mano 54°42΄50˝N 25°18΄57˝E
Primiršau, kas man pernai per feisbuką pasiūlė parašyti apie Antakalnį. Ar tik ne Skaidra, kuriai, spėju, menas yra daugiau nei gyvenimas arba jiedu jos atveju taip neatplėšiamai limpa, kad galop šitą mišinį išsklaidyti pajėgtų nebent kokia nors specialioji Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos nutartis „Dėl gyvenimo atskyrimo nuo meno-tyros: dr. Skaidros Trilupaitytės atvejis“. Meno tyra, meno tiras (apie meno tyrę nekalbėsim),…
Apie Lietuvos muzikos industrijos gelbėjimą
Vakar nusipirkau kompaktą ir dešros.
Dešros tam, kad jau ilgą laiką nebuvau suleidęs dantų į nieką sultingesnio, išskyrus juodą duoną (pinigų dar kol kas iš tėvų negavau). O kompaktą, aišku, todėl, kad nusprendžiau gelbėti Lietuvos muzikos industriją.
Autorius klausia
Padėkite Saliamonui išspręsti galvosūkį…
Liaudies medicina Mielagėnų ir Ceikinių apylinkėse
Anais laikais vaikai nuolat sirgdavo, nes nebuvo geros priežiūros, trūkdavo maisto. Daktarų beveik nebuvo, vaistai brangūs, todėl dažniausiai žmonės gydydavosi patys. Išmirdavo daug kūdikių. Visi vaikai persirgdavo adra (tymais). Tinkamų vaistų nebuvo, tai nieko ir nedarydavo, tik stengėsi, kad vaikai neapaktų, užtat laikė juos tamsoje, neduodavo karšto maisto, kuris garuodavo, guldydavo ant šuns kailio. Dar duodavo gerti ropių nuoviro, tada…
Mirusiųjų knygos variantai
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Urbanizacijos poezija
Architektūros ritmiškumas, daugiasluoksnės pastatų faktūros, šaltos, laiko tėkmės išblukintos spalvos. Gatvių dūzgesys, vėluojantys autobusai, bildantys traukiniai. It voratinkliai dangų apraizgę kabeliai. Nepažįstami praeiviai su savo anoniminėmis istorijomis. Nuolatinis judėjimas, triukšmas, skuba. Toks miesto vaizdinys išnyra mano vaizduotėje. Gimiau, augau ir vis dar keliauju tomis pačiomis miesto gatvėmis, kai noriu pasislėpti – slenku pažįstamais skersgatviais ar, pasiilgusi gamtos, neskubėdama pereinu parku,…
Karstų modelis, arba Vyras nušautu veidu
Jo veidas atrodė negyvas, tarsi žvėris, kuris prieš tai ganėsi vešliose betono pievose tarp tūkstančių kitų veidų, kol buvo nušautas. Namuose nė vieno daikto neatspindėjo joks veidrodis. O karščiausiomis vasaromis namai vis tiek dvelkdavo šalta ramybe, kuri lyg sniego gėlės kerojosi iš pilko veido vazono. Dienas, kai nereikėdavo eiti į darbą, jis dažniausiai leisdavo gulėdamas ant aptriušusios lovos, susisukęs į…
