Author Archive for lina cerniauskaite
Kūryba nustatytais terminais
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Eilės
„Barbora“, don’t be boring
Rodos, kad šiandien mes vis dažniau norime atkurti praeitį ir, be abejonės, atsigręžti į ją. Net tada, kai suprantame, kad rekonstruoti būtojo laiko nesame pajėgūs. Mums nėra visiškai tinkamos net įvairios meno formos, tiksliau – šiuolaikinės medijos. Pavyzdžiui, dailė, šokis ar teatras, kai stengiamės (su)jungti skirtingas semantikas ar meno formas. Vis dėlto žūtbūt esame pasirengę patekti į daugialypį praeities lauką,…
Gera-mirt-oi
Apie reklamą, kasdien girdimą radijo bangomis. Maloni, šilta, jauki, šiuo atveju, pašalusiu balsu, labiau – išpurtusia nosies gleivine ir dėl to užgulusiom balso stygom…
Maginis mąstymas: talentas ir amato kultas
1954 metų rugpjūtį „The New Yorker“ išspausdino vos prieš keletą mėnesių Harvardą baigusio Johno Updike’o pirmąjį apsakymą. Autoriui buvo 22 metai. Praėjus trejiems metams (metus Updike’as praleido Anglijoje mokydamasis piešimo, o dar dvejus dirbo „The New Yorker“ redakcijoje), jis metė nuolatinį darbą ir tapo laisvu rašytoju. Likusią pusę amžiaus iš po Updike’o plunksnos neslūgstančia srove plūdo apdovanojimus pelnantys romanai, poezija,…
Grubiai
Jau pažįstu ją iš žingsnių: laiptai, apatinės pakopos, sukvaksi, penki žingsniai per linoleumą, tuk tuk tuk, ir ji išlenda po mano kambario stakta, lyg slėptųsi nuo žemės drebėjimo, kaip visada, nustemba ir nudžiunga, mane pamačiusi, pavadina „o“ ir „tu čia“. Sustojusi staktoje, ji pamiršta, ko atėjusi, nes stakta yra tas šliuzas, kuriame pametame nuovoką, eidami iš kambario į kambarį (ir…
Kita stotelė
Skaitau Žydrūno Drungilo ,,Kitą stotelę“. Mintis skaitau jo parašytas. Ir pats galvoju. Vertinu tas knygas, kurios mintis gimdo. Dažnai net nesusijusias su tuo, kas parašyta. Bet turbūt tik taip atrodo. Kartais knyga primena man seniai užmirštus įvykius, irgi tarsi nesusijusius su knygoje aprašytais. Bet irgi turbūt tik taip atrodo. – Kodėl rašai apie Žydrūno knygą? Juk jis jau nebe ,,Šiaurės…
Dieviško grožio pinklėse
Dievas ir vaizduotė yra viena, – skaitau amerikiečių poeto žodžius…
Lempos nemoka žaisti slėpynių
Lauke krito šlapdriba ir gėlė rankas, kai, bandydama nufotografuoti ant patižusio prospekto sniego gulintį vyrą, vis braukiau per telefono ekraną. Valydama ant objektyvo krentančias snaiges šonan stūmiau ir aplinkinių burbėjimą, kad mirusio, ir dar tokiomis aplinkybėmis, fotografuoti nevalia. Man tuomet buvo valia, nes reikėjo naujieną iliustruoti, o ir mirčiai nekvepiant lelijomis, nesant apkaišytai nėriniais ir nelydimai simfonijos, širdies nespaudė graudesys…
