Author Archive for lina cerniauskaite
Ir vėl Huxley
MARIUS PLEČKAITIS Aldous Huxley. Beždžionė ir esmė. Romanas. Iš anglų k. vertė Irena Jomantienė. K.: Kitos knygos, 2011. 216 p. Kad jau laukėm „Kitų knygų“ leidyklos seniai pažadėto romano „Beždžionė ir esmė“, tai laukėm.
Meko ir Balbieriaus laukymėje
RAMŪNAS ČIČELIS Alis Balbierius. Skaidrumos. Eilėraščiai. V.: Homo liber, 2011. 304 p. Tą ryškų žiemos rytą ėjau Jono Meko ir Alio Balbieriaus Biržų krašto vieškeliu. Pirmojo kelias platus, antrojo – skaidrus. Rankose nešiausi dvi knygas: Meko naktiraščius „Mano naktys“ ir Balbieriaus poezijos rinktinę „Skaidrumos“.
Ikiliteratūriniai gla_Monai ir pervirš literatūrinis čyruonėlis
VIGMANTAS BUTKUS Daiva Povilaitienė. Eroso signatūra. Poezija. K.: Ramduva, 2010. 64 p. Stasys Bulzgys. Žalią viesulą apsikabinę. Lyrika. Š.: Saulės delta, 2011. 72 p Antropologai praktikuoja tokią taktiką, kai lyginant yra aptariami du tos pačios prigimties, bet skirtingi ar net labai skirtingi reiškiniai, dydžiai.
Algimanto Miškinio miesteliai
Šių metų vasario 2-ąją profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, architektūros istorikas, urbanistikos, kultūros paveldo tyrinėtojas ir kolekcininkas Algimantas Miškinis Lietuvos nacionaliniam muziejui ir kartu savo šaliai įteikė neeilinę dovaną
Malda
AISTĖ KISARAUSKAITĖ „Vakariniame kalno šlaite…“ Rašau, nors taip jau esu rašiusi. Negaliu paaiškinti, kodėl man kartais galvojasi ši frazė. Matyt, turėčiau ją įgyvendinti, sukurti apsakymą, kur kelius siekianti sausa žolė šnara einant gerai pažįstamu takeliu, į kalną kopti man nėra sunku – netoli.
Atsargiai su drakonais!
VIRGINA ŠUKYTĖ Vienas kinas tarė sau: eisiu į pasaulį laimės ieškoti kaip milijonai mano brolelių. Nusilenkęs tėvui ir motinai tarė: – Brangūs tėveliai, dėkoju, kad mane užauginote, bet dabar jus palieku.
Aforizmai
BORIS KRUTIJER Per daug ryški moteris – veikiau pasaulio pabaiga negu šviesa tunelio gale. Žydinčios moterys greičiau nužydi.
Apreiškimo džiaugsmas
RAMUNĖ DAMBRAUSKAITĖ Suglebęs drybsau šviesoj, apgriuvusioj keturių besienių sienų iškasenoj. Tikrai, kiurksau vaiduokliškoj kambario liekanoj. Iš pradžių pagalvojau. Pirma – apie pavasarį.
Apie žvakes ir laužus
GINTARĖ ADOMAITYTĖ Mano bendraamžiai nebemėgsta žvakių. Man prireikė. Šią žiemą – taip. Po gerokos pertraukos rausiausi po stalčius, lentynas.
Vaistai nuo stabmeldystės
Laiku ir nelaiku Daugiau nebesiremkite tuo, kas buvo, nebemąstykite apie tai, kas seniai praėjo. Štai aš kuriu naują dalyką! Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote? Net per dykumą tiesiu kelią, net tyruose atveriu upes.
