Author Archive for lina cerniauskaite
Apie žaidimus
JULIUS KELERAS Neprisimenu, kas pirmas sugalvojo tą žaidimą. Galiausiai, koks skirtumas.
Tarp laikinų dalykų
VYGANTAS VAREIKIS Bernardinų statytoje Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne kilęs gaisras ne tik apgadino statinius, freskas, bet ir sunaikino iš visos Šiaulių vyskupijos sukauptus liturginius dirbinius. Viena naktis nušlavė auksakalystės šedevrus. Taikos metu atsitiko tai, kas atsitikdavo nebent per karą.
ROSANA LUKAUSKAITĖ. Eilės
Iš anksto iš ankšto Raudonuose rėmeliuose sudužusio veidrodžio savininkė reabilitacijos klinikoje praleidusi septynerius metus iš kurių devynerius atsisakinėjo ten vykti negi ne gėda šeimininkei
Apokalipsės nebus
Laiku ir nelaiku Tuomet Dievas tarė Nojui ir su juo buvusiems sūnums: „Štai aš sudarau savo sandorą su jumis ir jūsų būsimais palikuonimis, su visais gyvūnais, esančiais su jumis, – paukščiais, galvijais ir visais su jumis buvusiais žemės gyvuliais, kurie tik išėjo iš arkos. Aš palaikysiu savo sandorą su jumis: niekad daugiau visi marieji gyvūnai nebus tvano vandenų išnaikinti, niekad daugiau nebus tvano…
Nuogas karštame kubile priešais bedugnę
(Literatūrinis manifestas po Literatūros ir manifestų mirties) LARS IYER Nusileidus nuo kalno Kadaise rašytojai buvo tarsi dievai ir gyveno kalnuose. Jie buvo nuskurę atsiskyrėliai arba pamišėliai aristokratai
Praktinė poezijos nauda
LAIMA PETRAUSKIENĖ Nebeliko žingsnių; mažai, visai mažai tėra žodžių. Dažniausiai tik: taip arba ne, noriu, nenoriu. Bet ir tiek jau šiokia tokia paguoda, šiokia tokia properša iš tylos į garsų ir susikalbėjimo pasaulį. Juk buvo dienos nebylės, dienos visai be žodžių.
Daiktų matavimas
JUOZAS ŠIKŠNELIS Netolimas tas laikas, kai atstumą matavome žingsniais, daiktų apimtis – sprindžiais, skaičiuodami nustatinėjome, kiek kilometrų nuo žaibo iki žemės. Dar skaičiavome, kiek gegutė iškukuos metų gyventi, nors prieš akis – ištisas gyvenimas.
Skaistykloje susidursi su savo Šešėliu,
arba Kuo geras / blogas XXI amžiaus teatras RIMA POCIŪTĖ Po Jaunimo teatre pastatyto Jono Vaitkaus ir Alberto Vidžiūno spektaklio „Širdis Vilniuje“ (tragifarsas pagal Arvydo Juozaičio dramą) premjeros buvo praėjusi savaitė,
Apie nuoširdumą (mene)
VIDAS POŠKUS Kartą su vienu pažįstamu užmezgėme diskusiją apie nuoširdumą mene, konkrečiai – tapyboje (ji vos nesibaigė ginču, o gal net imtynėmis). Prelegentas, dar gūdžiais dutūkstantaisiais metais pats baigęs tapybą akademijoje, andainykščių dėstytojų buvo prifarširuotas kalbų apie nuoširdumą, dvasingumą ir tiesą dailėje.
SNIEŽANA RUSECKIENĖ. Eilės
Ne mano Man nepriklauso nė vienas akmuo Kurį pakėlusi galėčiau sviesti į tave Arba pasiūlyti vietoje nuodėmės Nepriklauso nė vienas taškas Kurį galėčiau padėti, baigdama Savąją istorijos pusę Turiu kvėpuoti atsargiai Nes man nepriklauso nė vienas Atodūsis, ištrūkęs iš tavo lūpų
