Author Archive for lina cerniauskaite
Nemažai triukšmo dėl šiek tiek Šekspyro Rygoje
RIMA POCIŪTĖ „Liūdniausias ir gražiausias visų laikų pasakojimas apie meilę“ – taip Rygos Dailės teatro (Dailes teātris) spektaklis „Romeo ir Džuljeta“ pristatomas jį reklamuojančiuose vaizdo įrašuose, randamuose internete, kitoje teatro reklaminėje medžiagoje.
Kinas, kurio nėra
JONAS KIRILIAUSKAS Rolandas Rastauskas vienoje esė parašė tarsi sentenciją: „Kapitalizmas mažose valstybėse pirmiausia sunaikina futbolą ir kiną.“ Gal ir ne visai tiksliai cituoju, bet esmė tokia. Apie futbolą, ko gero, būtų atskira tema, bet papildant RoRa teiginį galima pridurti, kad futbolo tarsi ir nėra, nes nei klubai, nei rinktinė tarptautinėje arenoje nėra iškovoję laimėjimų
Apie titanus ir kitas meditacijas
PAULINA DRĖGVAITĖ – Vadinasi, Tu sutinki, kad būna momentų, kai visi privalo nutilti svarbiausio, lemtingo gyvenimo vyksmo akivaizdoje? – Taip, ir „kai patrankos prabyla – mūzos nutyla“. Iš Jono Jurašo interviu (1990) Kovo 11-oji, saulėtas lėtas sekmadienis, išėjau pasivaikščioti į Laisvę. Juk žinote, tos sekmadieninės promenados: lengvi žingsniai, ore plevenanti vakaro nuojauta…
Visos ištremtos saulės
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Lygiai po trijų valandų ji pramerks akis ir šūktels mano vardą. Po trijų valandų ir penkių minučių, paėmusi suglebusią liauną ranką, nuvesiu ją į vonią ir drėgnu rankšluosčiu brauksiu per siaurus, smulkiomis strazdanomis aptrupėjusius pečius, liulančias beformes krūtis, išstypusias į šalis kojas.
Marxas gyvas negyvas
MARIUS PLEČKAITIS Karl Marx. Kapitalas. II tomas. Iš vokiečių k. vertė Benjaminas Fogelevičius. V.: Vaga, 2011. 648 p. Su kai kuriais draugais mano kambarėlyje kartais šmaikštaudami imituojame Kauno marksistų skaitymus. Susikuriame po „raudonąjį“ pseudonimą ir, pasiėmę Marxo tomus, pradedame linksmybes.
Eime pietauti į Algirdo gatvę
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Audronė Urbonaitė. Cukruota žuvis. Romanas. V.: Alma littera, 2012. 328 p. Kartojuosi – labiau už kitas domina kiek atipinių moterų rašytojų, ne LRS narių, knygos. Prisipažinsiu – šita nustebino. Ji parašyta skaidriu, lakonišku, mažumėlę Undinę Radzevičiūtę primenančiu stiliumi.
Lūkesčiai
AUGUSTAS SIREIKIS Šiandien, sausio antrą dieną, kaip reikiant lyja. Ir nors žiema tuoj įpusės, nei už lango, nei vaikščiodamas mieste, niekur jau dienų dienas nematau sniego. Verkiantys dangūs ištirpdė paskutines pusnis ir pagirdė jomis žemę. Nejau prasidėjo pavasaris?
Klausantis klasikinės muzikos
PAULIUS NORVILA Filharmonijoje lankausi gana retai, tačiau kiekvieną kartą patiriu beveik vienodą sapną. Klausantis klasikinės muzikos, visuomet ima noras žiovauti, o jau po akimirkos – merktis ir gultis į minkštus patalus. Arba tiesiog gultis.
