Author Archive for lina cerniauskaite
Kirkiliškių Jorės stovykla
AGOTA ZDANAVIČIŪTĖ Visa savaitė gamtoje, kai savomis akimis regi vėl atgimstančią ir į dangų besistiebiančią žalumą. Lietus, saulė, vėjas, rytinis rūkas, o galiausiai ir žvaigždėtas dangus naktį.
Menamas menas ir besirutuliojantis ritualas
IGNAS ŠLAJUS Paskutinę balandžio savaitę Kirkiliškėse (Zarasų r.) vyko įvairių sričių menininkų kūrybinių dirbtuvių renginiai, skirti meno priemonėmis apmąstyti simbolinį pavasario mitą.
Įžeminimas
JONAS VAICEKAUSKAS Važinėjame labai skirtingais automobiliais, pagal kišenę. Vieni perka naujus, kiti – tik naudotus. Pastarieji taip pat labai skiriasi, nes pas mus, palyginti su turtinga Europa, jie naudojami daug ilgiau.
Mainų pasaka ratu
VILTĖ BRAŽIŪNAITĖ Kartą, beveik prieš mums ateinant, buvo pastatyti namai – trys punktyrinės linijos, dviejų žemių dygsniai, viena tikroji – pervartų pusėje, viena antroji Vilnius–Baltarusija.
Susikalbėjimą laikau stebuklu
MATAS BYTAUTAS Mano vardas Matas Esejėnas, bet aš nesu Matas, tai tik terminas, kuriuo buvau pavadintas. Aš tapatinu save su šiuo terminu, bet nesu jis.
Literatūra: ką ji reiškia tau ir man?
Žurnalistė Evangelina Strumskienė kalbasi su literatūrologu REGIMANTU TAMOŠAIČIU apie šiandieninę literatūrą ir meninės saviraiškos ypatybes
Laikas prieš laiką
ANDREI CODRESCU Andrei Codrescu gimė 1946 m. Transilvanijos mieste Sibiu, Rumunijoje. Užaugintas auklės vokietės, senelės vengrės ir rumuniškų Luciano Blagos eilių. Pradėjęs pats eiliuoti, Codrescu buvo priverstas palikti komunistinę Rumuniją.
KAROLINA ŠARKAITĖ. Eilės
nepa/gydo/moji/liga jau gimė liūdnomis akimis matyt atsinešė iš būtojo kuriame vadinosi veronika o gal vardo visai neturėjo tik likimą
„Kiekvienas žemės riebusis valgys ir garbins Jį“
Laiku ir nelaiku Tau vykdysiu įžadus tarp tavo gerbėjų. Bus vaišės, pokylis vargšams, ir Viešpatį garbins visi, kas jo ilgis: jų širdys gyvuos amžių amžiais.
Zlotai ir grivinos, ir rubliai, ir lėjos (ir be kelių kapeikų 4000 km autostopu) (7)
TOMAS MARCINKEVIČIUS Į nakties pakraštį Tik nereikia bijoti nakties, net lapkričio mėnesį Rumunijoje. Ak, pamenu, kai buvome jauni ir nepatyrę ir keldavomės pusę šešių ryto, kad tik nesutemtų keliaujant autostopu.
