Author Archive for lina cerniauskaite
Namai, į kuriuos norisi sugrįžti
MALVINA JELINSKAITĖ Kalbėdama apie Algimanto Vėjalio fotografijas, negaliu išvengti fotografo puoselėjamų grožio ir gėrio temų. A. Vėjalio gamta graži, stabili ir amžina. Fotografas žino ir vertina didingą gamtos grožį, kiekvieną rytmečio ar sutemų minutę.
Pliusų ir minusų „Panorama“
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Vienas iš Dailės akademijos dėstytojų yra sakęs, kad kuo mažiau studentas turi ką parodyti per peržiūras, tuo daugiau jis kalba. Kalbant daug ir painiai, galima susipainioti ir pačiam, tačiau svarbiausia, kad lygiai taip pat susipainioja ir dėstytojas.
Ekspromtas iš Berlyno, arba Tarp realybės ir abstrakcijos
MONIKA FURMANAVIČIŪTĖ Išlėkiau į Berlyną paskubomis, suviliota ten ką tik prasidėjusios Berlyno bienalės, Gerhardo Richterio retrospektyvinės parodos, kitų gigantiškų muziejų naujų ekspozicijų. Išvažiavau rinkti medžiagos savo tyrinėjama naujojo realizmo tema.
JOZEFINA DAUTBEGOVIĆ. Eilės
Jozefina Dautbegović (1948–2008) – bosnių poetė. Studijavo kroatų kalbą ir istoriją Pedagogikos akademijoje Slavonski Brode (Kroatija). Iki karo pradžios gyveno ir dirbo Dobojuje (Bosnija ir Hercegovina).
GRAŽINA KELMELYTĖ. Eilės
Pranašė Akmenys, kurių katedrom nepripažino, Atsiduso Ir aš girdėjau jų balsus Iš labai toli.
Besilydanti poezija
MARIUS PLEČKAITIS Gytis Norvilas. Išlydžių zonos. Eilėraščiai. K.: Kitos knygos, 2012. 78 p. Pradėsiu taip, kaip bent vadovėlinių recenzijų pradėti nederėtų. Nesirengiau recenzuoti „Išlydžių zonų“ (nemačiau jose intriguojančių kabliukų ir kitų pozityvių žabangų)
Kasdieną baigtis, kasdieną prasidėti
NERIJUS CIBULSKAS Literatūrinės Vilniaus slinktys 2012. Jaunųjų poetų ir prozininkų kūrybos almanachas. Sudarė Aivaras Veiknys. V.: Naujoji Romuva, 2012. 155 p. Kartais sunku pasakyti, ar tie vieni metai praskuodžia tartum koks nartus, nežinia kur lekiantis gyvūnas, ar kaip tik – lyg žiemą stingstanti upės tėkmė, lėtai ir dar kol kas ritmingai.
Uždaras žodžių sodas
LAIMANTAS JONUŠYS Andrius Jakučiūnas. Lalagė. V.: Tyto alba, 2011. 235 p. Šią knygą skaitydami daug kas sutrikę. Ir tai nekeista – išsišakojančių sakinių pynės veda ne tais labirintais, kuriais mes įpratę rutiniškai klaidžioti savo neva skaidrioje, o iš tikrųjų tik „lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu“ (1 Kor 13, 12) regimoje kasdienybėje.
Recenzijų grafičiai
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Kai einam pasivaikščioti Neries krantine, ties grafičiais išmarginta tvora (raginant tuo naudotis „atsakingai ir socialiai naudingai“) nulydi užrašas: „Esu, rašau.“ Pro šalį skrieja išprotėję dviratininkai, prabėga figūras tobulinančios merginos ryškiaspalviais džemperiais, lyg pavasario gėlės.
