Author Archive for lina cerniauskaite

Sotumas

MARIUS PLEČKAITIS Franz Kafka. Dienoraščiai 1910–1923. Iš vokiečių k. vertė Teodoras Četrauskas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. 494 p. Kafka tikrai ne tas autorius, kurio kūrybą savaitgaliniuose žurnaluose / laikraščiuose reikėtų detaliai ir nuodugniai tyrinėti

Magija ir realizmas mirusio poeto akimis

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ José Saramago. Rikardo Rejišo mirties metai. Romanas. Iš portugalų k. vertė Valdas V. Petrauskas. V.: Alma littera, 2007. 416 p. Įsigijau šią knygą per išpardavimą. Nepamenu, kokia buvo kaina, bet, kad ir kokia ji būtų, knyga verta daugiau. Gerokai daugiau. José Saramago – portugalų rašytojas, žurnalistas, scenaristas, apdovanotas Nobelio literatūros premija.

Naujosios dramos akcijos paraštėse

VALDAS GEDGAUDAS „Norvegijos kelias“ (įžanga į „Nafta-menui“ programą, projekto autorius Amundas Sjølie Sveenas) 60 min. trukmės elementarus, nepretenzingas, publicistinis „PowerPoint“ pristatymas intriguojančia paantrašte

Man patiko lentos – man patiko atspindžiai

NIKODEMAS PEMPĖ Aš pats mėgstu visus Koršunovo teatro spektaklius, nuo „Ten būti čia“ iki „Išvarymo“, bet šiuo atveju pateiksime nepažįstamų mergelių apklausos rezultatus. Beatričė (su žaliu paltuku)*: man patiko lentos. Monika (su klevo lapo aplikacija ant paltuko)**: man patiko atspindžiai.

Visi prisijungę…

VYGANTAS VAREIKIS Kartais atrodo, kad elektroninė revoliucija bent jau didžiuosiuose miestuose nugalėjo. Visi yra prisijungę. „The New York Times“ neseniai konstatavo „pokalbio mirtį“. Mobilusis telefonas tapo neatskiriama etiketo dalimi, o jo neturėti yra tiesiog nemandagu. Tačiau net pokalbis mobiliuoju jau gali būti laikomas per daug artimu kontaktu.

Vilnius Pasaulio paveldo sąraše ir globalizacijos verpetuose

AUGIS GUČAS Prieš metus, 2011 m. balandį, taip pavadintą pranešimą skaičiau Tbilisyje, tarptautinėje konferencijoje, skirtoje griūvančios ir dabartiniu metu negailestingai žalojamos šio miesto istorinės dalies gelbėjimo reikalams aptarti

Anarchisto metamorfozė

SIMONAS NORBUTAS Kai stebiu verkiančio imperatoriaus akis, visad jį užjaučiu – o! kaip jis kenčia, kokia sunki jojo dalia! Juk tiek globojamų gyvybių, tiek atsakomybės už imperiją ir josios didingą vaizdinį mūsų, dieviškos didybės ir tvarkos išsiilgusiųjų, smegenyse ir širdyse. Mano artimas draugas, priešingai, skuba tokį imperatoriaus jausmų protrūkį matuoti froidistiniu matu.

Raktai antkapiams

MIGLĖ DRANSEIKAITĖ Dvidešimto amžiaus pradžioje centrinį Vilnių dažnai gausiai apspjaudydavo sušalusi ir įpykusi Neris, dabar gi prisitaikiusi prie paplitusio gyvenimo būdo ji tiesiog ramiai teka savo vaga, kažko amžinai surūgusi, rodanti aštrius ižo dantis

Traukinys laukia dvi minutes

DŽIUGAS JUODKAZIS Moteris raudonu paltu bijojo žodį pasakyti, kad šis nevirstų visa naikinančia liepsna, todėl nuo geležinkelio stoties iki senojo vandens bokšto tylėdama ėjo pavymui ir klausėsi vaikino pasakojimo.

Šviesos potvynių meto

IEVA GUDMONAITĖ Spengsmo Kai klampūs nuo ryto kaitros, jau beveik nebemėlyni akių vyzdžiai priartėja prie rudojo ūko, jame išryškėja formos, panašios į žmonių statytas gyvenvietes.