Author Archive for lina cerniauskaite
Aforizmai
HANS-HORST SKUPY Akimirka – vienintelis laiko vienetas, kurio neįmanoma planuoti. Brolybė – seniausioji žmonijos našta. Aukso veršį į turgų varo mėsininkas, o ne auksakalys.
Griežtas sprendimas
VYTAUTAS GASPARAVIČIUS Žinia, kad Baronkė kepa, nieko nenustebino. Tegu. Juk pati pasirūpindavo žaliava ir reikiamais, kaip ten jie – ingredientais.
Prigimtis
ŽANETA STANKEVIČIŪTĖ Kartais širdis daužosi taip smarkiai, kad, rodos, tuoj išbėgsiu pro duris. Stovėsiu basa ant įšalusios rudens žemės apsigaubusi vien balta skraiste, nunerta iš nerimo žiedų.
Pakalnute sudygęs
LINA GIRSKYTĖ Krykštaudamas varteisi lovelėje, o žvitrios akutės vis lakstė pirmyn–atgal. Pirmyn–atgal lingavo lopšys, meistriškai tavo tėčio padirbtas. Norėjau pataisyti užkritusius ant veido plaukus, bet tu tik pasimuistei, ranka pamosikavai man prieš nosį ir neleidai. Jau tada supratau, kad esi ypatingas.
Iš latvių poezijos
ROBERTS MŪKS
Praeities šmėklos
VYGANTAS VAREIKIS Grupė Lietuvos intelektualų ir mokslininkų paskelbė viešą pareiškimą, kad neseniai įvykusi Lietuvos laikinosios vyriausybės lyderio Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimo ceremonija Kaune buvo didelė moralinė klaida, nes ši 1941 metų vasarą veikusi vyriausybė vykdė naciams palankią politiką.
Viešpaties Tarno žodžiu sukurti Izraeliai
Laiku ir nelaiku Išgirskite mane, salos, atkreipkite dėmesį, tolimosios tautos! Mane VIEŠPATS pašaukė dar negimusį, – dar motinos įsčiose tebesantį, jis ištarė manąjį vardą. Jis padarė iš manęs aštrų kalaviją, paslėpė mane savo rankos šešėlyje.
Draugystė ar meilė?
RENATA GORCZYŃSKA Czesław Miłosz / Jarosław Iwaszkiewicz. Portret podwójny. Wykonany z listów, wierszy, zapisków intymnych, wywiadów i publikacji. Wybór tekstów, ich układ i redakcja Barbara Toruńczyk. Opracował i przypisami opatrzył Robert Papieski. Warszawa: Zeszyty Literackie, 2011. 476 p. Jau kanoniškame tapusiame veikale Miłosz. Biografia („Miłoszas. Biografija“) Andrzejus Franaszekas visą poskyrį su antrašte „Velniškos sūpuoklės“ skyrė pradedančiojo Vilniaus poeto ryšiams
Nedūžtantys keistenybių vitražai
ERNESTAS NOREIKA Kartais sėdžiu ir stebiu savo minčių figūras, kurios tarsi žiurkės stengiasi ištrūkti iš mano skęstančios galvos. Nežinau, kodėl jos bando palikti savo kaulinį daugiaaukštį ir emigruoti į oro šalį
