Author Archive for lina cerniauskaite

O va­di­na­si lai „Žvė­ries žmo­na“

EMILIS MILKEVIČIUS Téa Ob­reht. Tig­ro žmo­na. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Vi­das Mor­kū­nas. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 368 p. Kai ano­ta­ci­jo­je sa­ko­ma, kad tai ryš­kiau­sias 2011 m. li­te­ra­tū­ri­nis de­biu­tas, tu­ri­ma ome­ny, kad jis ryš­kiau­sias pa­sau­ly, t. y. jau­no­ji ser­bų kil­mės ra­šy­to­ja Téa Ob­reht yra tos pa­čios ly­gos au­to­rė kaip ir Sal­ma­nas Rus­hdie.

Štai kas bu­vo gra­žiau­sia

DALIA ZABIELAITĖ Ota Pa­vel. Pui­kių­jų stir­ni­nų mir­tis; Kaip aš su­ti­kau žu­vis. Iš če­kų k. ver­tė Vy­tau­tas Dekš­nys. V.: Ty­to al­ba, 2012. 256 p. Šios švie­sios, šmaikš­čios ir il­ge­sin­gos kny­gos epi­lo­ge, ku­rį če­kų ra­šy­to­jas pa­ra­šė be­maž pas­ku­ti­niais sa­vo ne­il­go gy­ve­ni­mo me­tais (mi­rė jis 1973-iai­siais, tik ke­tu­rias­de­šimt dve­jų, ke­le­tą me­tų sir­gęs są­mo­nę vis su­trik­dan­čia li­ga), tei­gia­ma: „Kai man pa­si­da­ry­da­vo ge­riau, gal­vo­da­vau apie…

Ku­riant nau­ją mi­tą

LAIMANTAS JONUŠYS Ši va­sa­ra „Š. A.“ pa­si­žy­mė­jo iš­ki­liais An­driaus Mar­tin­kaus ra­ši­niais apie mus apė­mu­sį ci­vi­li­za­ci­nį blo­gį (VI.15 ir VII.20) ir vie­nu blai­viu at­sa­ku į šį ka­tast­ro­fiz­mą (VI.29), tad šią po­le­mi­ką ir pra­tę­si­me.

Ge­rų ma­nie­rų sto­ka

JŪ­RA­TĖ VI­SOC­KAI­TĖ „Šiau­rės At­ėnai“ per sa­vo ne­il­gą, šlovingą re­a­lios ne­pri­klau­so­my­bės gy­ve­ni­mą pa­ren­gė ir iš­lei­do į švie­są ke­lias de­šim­tis kny­gų. Dau­giau nei bet ku­ris ki­tas pe­rio­di­nis lei­di­nys.

Vunderkindas

MAR­KAS ZIN­GE­RIS

RAMŪNAS KASPARAVIČIUS. Eilės

GINTAUTAS LESEVIČIUS. Eilės

Kaip reng­tis vai­ruo­to­jai

Daik­to stu­di­ja

JURGIS VININGAS Pir­mo­ji ci­ga­re­tė vi­sa­da yra ben­dras nu­si­kal­ti­mas, su­stip­ri­nan­tis drau­gi­ją, kaip ko­lek­ty­vi­nis Ša­to­vo nužudymas „De­mo­nuo­se“. Tam tik­ras pa­si­prie­ši­ni­mas su­au­gu­sių­jų mo­ra­lei, ta­čiau tos mo­ra­lės ne­nei­gian­tis, o vei­kiau ją in­te­rio­ri­zuo­jan­tis: tai yra jai prie­ši­na­ma­si pe­ri­mant jos gri­ma­są.

Apie ba­lan­džius

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Pri­si­me­ni, klaus­da­vai ma­nęs, ar įma­no­ma tai­ka šia­me ne­tai­kia­me pa­sau­ly­je. Tuo­met at­sa­ky­mo dar ne­ži­no­jau. Va­kar vė­lai va­ka­re virš ma­no dau­gia­aukš­čio sto­go ra­tus ėmė suk­ti pa­var­gęs ba­lan­dis. Vi­sai toks pats, ko­kį ka­dai­se ste­bė­jom pa­si­slė­pę už ža­liuo­jan­čio krū­mokš­nio.