Author Archive for lina cerniauskaite

Ide­a­lus gy­ve­ni­mas pa­gal gy­ve­ni­mo tre­ne­rius

AUŠ­RA LUK­ŠAI­TĖ-LA­PINS­KIE­NĖ Kas­kart ap­si­lan­kiu­si kny­gy­ne ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti: kny­gų, skir­tų mus iš­mo­ky­ti lai­min­go, sėk­min­go, tur­tin­go etc. gy­ve­ni­mo, pa­siū­la tai­ko į me­ga­kos­mi­nius mas­te­lius. Gal­būt jų lei­di­mui įta­kos tu­ri įvai­rių ty­ri­mų duo­me­nys, ro­dan­tys, kad lie­tu­viai yra vie­ni iš ne­lai­min­giau­sių

Dar kar­tą apie bib­li­nį iš­si­lais­vi­ni­mą

Lai­ku ir ne­lai­ku Jo­zuė su­rin­ko vi­sas Iz­ra­e­lio gi­mi­nes į Še­che­mą. Jis pa­si­šau­kė vi­sus Iz­ra­e­lio se­niū­nus, gal­vas, tei­sė­jus bei pa­rei­gū­nus. Jiems su­sto­jus VIEŠPATIES aki­vaiz­do­je, Jo­zuė krei­pė­si į vi­sus žmo­nes: „Taip kal­bė­jo VIEŠPATS, Iz­ra­e­lio Die­vas: „Nuo ne­at­me­na­mų lai­kų jū­sų pro­tė­viai – Te­ra­has bei jo sū­nūs Ab­ra­o­mas ir Na­ho­ras

Monte Amiata

MA­REK ZA­GAŃCZYK Gra­žiau­sias ke­lias į slė­nį ve­da siau­ru plen­tu iš Mon­te­pul­ča­no. Ne­daug prie jo sta­ti­nių ir ju­dė­ji­mas ne­di­de­lis. As­fal­to juos­ta bė­ga tarp vy­nuo­gy­nų, iš­dės­ty­tų ma­lo­niais akiai ge­o­met­ri­niais raš­tais. Ša­lia jų pie­vos ir pu­šų gi­rai­tė. Kur ne kur aguo­nos ir ro­žės čia pat, ša­lia vy­nuo­gie­no­jų juos­tų

Daugybos rezultatas

JEV­GE­NIJ REIN Tai at­si­ti­ko prieš dau­ge­lį me­tų, rug­pjū­čio 20-ąją. Rug­pjū­čio 20-oji – Va­si­li­jaus Ak­sio­no­vo gi­mi­mo die­na. Jau bu­vo iš­ėju­sios pir­mo­sios Ak­sio­no­vo kny­gos „Žvaigž­dė­tas bi­lie­tas“ ir „Apel­si­nai iš Ma­ro­ko“*. Jis bu­vo įžy­mus, vi­sų my­li­mas, su jo var­du bu­vo sie­ja­ma ru­sų pro­zos at­gai­va.

Čia tu­rė­jęs bū­ti pa­va­di­ni­mas dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių į laik­raš­tį ne­pa­te­ko

Me­no lau­ko ty­ri­mai Lie­tu­vo­je dar nė­ra pla­čiai tai­ko­mi. Ta­čiau jų po tru­pu­tį ban­do im­tis jau­nie­ji moks­li­nin­kai. Vil­niaus uni­ver­si­te­to so­cio­lo­gi­jos stu­den­tai, reng­da­mi pro­jek­tą, skir­tą vi­zu­a­li­nio me­no pa­ro­dų au­di­to­ri­jos bruo­žams, at­li­ko daug įvai­rių ap­klau­sų.

Shaltmira kul­tū­ros pa­raš­tėse

AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Ne­di­de­lis, net – vi­sai ma­žas kam­ba­rys juo­dai ap­deng­tu sta­lu ir rau­do­no­mis užuo­lai­do­mis. Sta­las, lo­va, daug kny­gų ir pie­ši­mo prie­mo­nių, pie­ši­niai ant sie­nų ir da­žais iš­tep­tos grin­dys – to­kia jau­nos me­ni­nin­kės gy­ve­ni­mo ir dar­bo erd­vė.

Vieno paveikslo iššūkis

Kas nu­tin­ka il­ges­niam lai­kui su­sto­jus prie vie­no pa­veiks­lo? Laks­to žie­žir­bos, ap­ima  nuo­bo­du­lys, smal­su­mas ar įkvė­pi­mas? Gal­vo­je su­ka­si da­tos, pri­si­mi­ni­mai ar is­to­ri­jos? Kū­ry­biš­kas eks­pe­ri­men­tas – vie­no pa­veiks­lo in­ter­pre­ta­ci­jos kon­kur­sas „Dviese su paveikslu“ – skir­tas vi­siems ra­šan­tiems ir ma­tan­tiems.

ANNA ACHMATOVA. Eilės

Pilkaakis karalius Šlovinu skausmą – tai mano lemtis! Mirė karalius pilkom akimis. Rudenio vakaras buvo tvankus. Vyras, parėjęs trumpam į namus, Sakė: „Anądien medžioklėj šernų Kūną po ąžuolu rado senu.

CHRIS WALLACE-CRABBE. Eilės

Chrisas Wallace’as-Crabbe’as – poetas ir eseistas – gi­mė 1934 m. Baigęs mokyklą dirbo pinigų kalykloje ir kitus dar­bus Melburne. 1987–1988 m. – Harvardo universiteto Aus­tralijos studijų profesorius, 1973 ir 2005 m. – Venecijos uni­versiteto vizituojantis profesorius. Pirmasis jo poezijos rin­kinys išėjo 1959 m.

Vai­vo­rykš­tės trauk­ti­nė, ar­ba Die­vas ir lai­kas

ERNESTAS NOREIKA Ne­ži­nau, ke­lin­ta die­na, bet vis lau­žau lai­ką. Plė­šau ru­de­nė­jan­čius ka­len­do­riaus la­pe­lius, skal­dau ma­žus laik­ro­du­kus, skal­pe­liais iš­pjau­nu lai­ko su­vo­ki­mą ap­lin­ki­niams. Tuo­met at­si­sto­jęs ant su­lanks­to­mo sta­liu­ko šau­kiu, kad lai­ko nė­ra ir ne­bu­vo.