Author Archive for lina cerniauskaite

Gat­vės po­li­ti­ka: pa­da­ry­ta vis­kas, kad ji ne­eg­zis­tuo­tų

DO­NA­TAS PAU­LAUS­KAS Ne­re­tai ži­niask­lai­do­je pa­brė­žia­ma, kad Lie­tu­vos pro­tes­to kul­tū­ra yra su­vo­kia­ma per­ne­lyg siau­rai, kad ji per­ne­lyg skur­di ir to­dėl bu­ta­fo­ri­nė. Pro­tes­tai ar – pla­čiau – vie­ši su­si­rin­ki­mai iš tie­sų su­pran­ta­mi kaip la­biau pro­gi­nė gat­vės po­li­ti­kos for­ma. Dėl to ji vi­sa­da ne­tvir­ta, leng­vai nu­sa­vi­na­ma po­pu­lis­tų, ne­ku­rian­ti ir ne­ska­ti­nan­ti su­vok­ti sa­vęs kaip po­li­ti­nės-so­cia­li­nės ben­dri­jos.

Bal­ti pra­bė­gu­sios pie­vos dan­tys

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Žiū­rė­da­ma į dan­gų, gal­vo­ju: „Bal­ti pra­ėju­sios va­sa­ros de­be­sys“ – to­bu­las An­ta­no Ra­mo­no kny­gos pa­va­di­ni­mas. Ne­ba­na­lus, la­kus, vi­sam lai­kui įsi­me­na­mas. Kai bir­že­lio pa­bai­goj pro au­to­mo­bi­lio lan­gą dai­riau­si po lau­kus, šie­nas bu­vo su­pre­suo­tas į to­kius bal­tus ri­ti­nius, ku­rie at­ro­dė it žo­lės dan­tys.

Gra­žus tar­si Die­vas par­še­lis

SARA POISSON Aš klau­sau, kaip vė­jas Šiu­re­na la­puos; ly­gi­nu jo bal­są Su ty­lu­ma be kraš­to… Gia­co­mo Le­o­par­di, „Be­ga­ly­bė“ Ries­ta raus­va knys­le­lė su dviem ši­lu­mą skel­bian­čio­mis an­gu­tė­mis, pu­riu blaks­tie­nų žie­du ap­sup­tos žyd­ros rai­ne­lės.

Šiuo­lai­ki­nės ta­py­bos at­sto­vai

VI­DAS POŠ­KUS Li­te­ra­tū­ri­nis kū­ri­nys su kai ku­riais re­a­liais ir iš­gal­vo­tais vei­kė­jais Įė­jęs į dai­lės ga­le­ri­ją su­stin­gau tarp­du­ry­je kaip sta­bo iš­tik­tas: lan­ky­to­jų bu­vo ne­daug – tik pa­tys au­to­riai, ke­le­tas ga­le­ri­jos sa­vi­nin­kų ir dar­buo­to­jų, taip pat – ne­la­bai ži­no­mos ir žiū­ri­mos te­le­vi­zi­jos žur­na­lis­tai

Mels­vo­se sie­no­se tū­no vil­tis

VI­TA­LI­JA SLUŠ­NY­TĖ Mels­vos sie­nos ir ty­la. Tik ret­kar­čiais vie­nur ar ki­tur su­skam­ba šai­žus skam­bu­tis. „Vi­sai kaip ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je“, – nu­si­ste­biu. Iš­syk po jo pa­si­girs­ta sku­būs slau­gių žings­niai gar­so link. Grei­čiau­siai lai­kas keis­ti la­še­li­nė­je esan­čius vais­tus. Vi­ta­mi­nai, an­ti­bio­ti­kai ar tie­siog skys­čiai

Kny­ga kaip ren­gi­nys: apie Va­len­ti­ną Sven­tic­ką ir jo grei­tą kny­gą

GA­GE­NAN­ČIOS ŽĄ­SYS Va­len­ti­nas Sven­tic­kas. Apie Jus­ti­ną Mar­cin­ke­vi­čių. Li­te­ra­tū­ros kri­ti­ka. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2011. 248 p. Kas kas, o jau ga­ge­nan­čios žą­sys ži­no, kaip svar­bu įver­tin­ti, kas, kam, ka­da ir ko­dėl kal­ba. Vie­na, kai esi akis į akį su sau­lu­tė­je be­si­kai­ti­nan­čiais drie­žais, ir vi­sai ki­ta kal­ba su pra­al­ku­sia la­pe.

Ma­žes­nio­ji li­te­ra­tū­ra

EMI­LIS MIL­KE­VI­ČIUS Alain de Bot­ton. Apie mei­lę: žvel­giant pro fi­lo­so­fi­jos mik­ro­sko­pą. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Bi­ru­tė Taut­vy­dai­tė. V.: Me­to­di­ka, 2012. 184 p. Be­stse­le­rių ra­šy­to­jo ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jo, pa­sa­kiš­kai tur­tin­gos šei­mos sū­naus Alai­no de Bot­to­no 1993 m. de­biu­ti­nis eseis­ti­nis ro­ma­nas, 2010 m. dar ir ek­ra­ni­zuo­tas.

ANONIMAS. Eilės

Iš aštrių gyvenimo nuotrupų „Brezentas“

DEIMANTĖ BANDZEVIČIŪTĖ

Vi­du­rio Lie­tu­vos dva­rų ar­che­o­lo­gi­niai ty­ri­nė­ji­mai

AL­GIR­DAS ŽAL­NIE­RIUS Va­žiuo­da­mi per Lie­tu­vą pa­ste­bi­me tarp­tau­ti­niu ko­du pa­žy­mė­tas ro­dyk­les, kvie­čian­čias ap­lan­ky­ti ar­che­o­lo­gi­jos, ar­chi­tek­tū­ros, is­to­ri­jos pa­vel­do ob­jek­tus.