Author Archive for lina cerniauskaite

LEE TZU PHENG. Eilės

Lee Tzu Pheng gimė 1946 m. Singapūre. 1972 m. ap­gy­nė filosofijos doktoratą Singapūro universitete. Nuo 1980 m. dės­tė anglų literatūrą Nacionaliniame Singapūro uni­ver­si­te­te. Ji yra viena žymiausių Singapūro poetų.

Ne­rei­kia ka­ro, ne­su­šau­dy­kit dan­gaus

MARIUS PLEČKAITIS Vla­di­mir Be­ša­nov. Rau­do­na­sis žai­bo ka­ras. Iš ru­sų k. ver­tė Vy­tau­tas Leš­čins­kas. V.: Brie­dis, 2012. 352 p. Ir at­siun­tė kar­tą „Brie­dis“ kny­ge­lę, „Rau­do­nuo­ju žai­bo ka­ru“ pa­va­din­tą, Ir ėmiau ją skai­ty­ti, fak­tus nag­ri­nė­dams, Tro­lei­bu­so mie­gus iš­kei­tęs į ka­rą.

Kū­no ir są­mo­nės fi­lo­so­fi­jė­lės pa­gal Mu­ra­ka­mi

DALIA ZABIELAITĖ Ha­ru­ki Mu­ra­ka­mi. Ką aš kal­bu, kai kal­bu apie bė­gi­mą. Iš ja­po­nų k. ver­tė Jur­gi­ta Po­lons­kai­tė. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 191 p. Kad šiuo­lai­ki­nis ja­po­nų ra­šy­to­jas Ha­ru­ki Mu­ra­ka­mi (g. 1949) mėgs­ta va­ka­rie­tiš­ką mu­zi­ką (džia­zą, ro­ką, kla­si­ką), tur­būt ži­no kiek­vie­nas jo ro­ma­nų skai­ty­to­jas. Jo kny­gų per­so­na­žai klau­so kaip tik to­kios mu­zi­kos.

Biopolitika ir tai, kas anapus jos

THO­MAS LEM­KE Vienos Foucault sąvokos likimas

As­me­ni­nis Jė­zus Kris­tus su ci­ga­re­te tarp pirš­tų

SIMONA SIDEREVIČIŪTĖ Jei tu­rė­čiau as­me­ni­nį Jė­zų Kris­tų, jis daug rū­ky­tų. Tarp pirš­tų nuo­lat smilk­tų ci­ga­re­tė, ta­čiau ma­nęs jis nie­kuo­met ne­pa­vai­šin­tų. Ne­tu­rė­da­mas nei tė­vo, nei mo­ti­nos, sė­dė­tų ant ša­li­gat­vio bor­te­lio ir už­ver­tęs gal­vą žiū­rė­tų į dan­gų.

Op yra ištiktukas

RIODIN BARDO – O aš šoksiu viena, – pasakė mergaitė ir išskėtusi rankas ėmė suktis apie savo ašį; Mokytoja pirštais trynėsi smilkinius, vaikiukai stovėjo už rankų sukabinti į ratą, Paskui kažkuris pradėjo juoką. – Taip ji išreiškia savo individualumą, – pasakė mergaitės mama mokytojai;

Optimizmo tironija

STEFAN CHWIN Ne­ra­šy­ta nū­die­nos mo­kyk­los (ypač pres­ti­ži­nės pri­va­čios mo­kyk­los) dog­ma – ug­dy­ti sėk­mei. Tam yra prie­žas­čių. Mo­kyk­los tu­ri ska­tin­ti jau­nuo­lius mo­ky­tis, o kiek­vie­na sėk­mės is­to­ri­ja pa­di­di­na ad­re­na­li­no kie­kį jų krau­jy­je, taip, be abe­jo­nių, pa­ge­rin­da­ma mo­ty­va­ci­ją.

Re­fe­ren­du­mas

VYGANTAS VAREIKIS Re­fe­ren­du­mas dėl nau­jo­sios AE sta­ty­bos at­ei­ties ke­lia di­des­nę di­le­mą, ne­gu at­ro­dy­tų iš pir­mo žvilgs­nio. Rei­kia at­si­klaus­ti tau­tos ar pri­pa­žin­ti, kad žmo­nės ne­iš­ma­no vi­sų sub­ti­ly­bių, o spren­di­mus tu­rė­tų pri­im­ti po­li­ti­kai, pro­fe­sio­na­lai – to­kia di­le­ma, ma­no nuo­mo­ne, ky­la ne vien dėl re­fe­ren­du­mo.

Po penkerių metų

TONY GLOEGGLER Mano brolis buvo pakeliui pas dantistę, kai antrasis lėktuvas įsirėžė keturiais aukštais žemiau nei jo darbovietės biuras. Niekada daugiau nebepasakojo apie vyruką, tarpininkaudavusį futbolo lažyboms

„Te­bū­nie švie­sa! Štai ir vi­sas kerš­tas“

Lai­ku ir ne­lai­ku Sa­ky­ki­te tiems, ku­rių šir­dis bai­mi­na­si: „Bū­ki­te stip­rūs! Ne­bi­jo­ki­te! Štai jū­sų Die­vas, – kerš­tas at­ei­na! Su bai­siu at­ly­gi­ni­mu jis at­ei­na jū­sų iš­gel­bė­ti.“ Ta­da at­merk­tos bus ak­lie­siems akys, at­ver­tos kur­tie­siems au­sys.