Author Archive for lina cerniauskaite

Rankraščiai nedega

ANONIMINIS AUTORIUS 1994 me­tais Ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la iš­lei­do po­mir­ti­nę An­ta­no Ka­la­na­vi­čiaus kū­ry­bos kny­gą „Ne ak­me­nys gu­li“. Lei­di­nio su­da­ry­to­jos – Per­pe­tua Dum­šie­nė ir Ju­di­ta Vai­čiū­nai­tė.

Vie­no pa­veiks­lo iš­šū­kis

Kas nu­tin­ka il­ges­niam lai­kui su­sto­jus prie vie­no pa­veiks­lo? Laks­to žie­žir­bos, ap­ima nuo­bo­du­lys, smal­su­mas ar įkvė­pi­mas? Gal­vo­je su­ka­si da­tos, pri­si­mi­ni­mai ar is­to­ri­jos? Kū­ry­biš­kas eks­pe­ri­men­tas – vie­no pa­veiks­lo in­ter­pre­ta­ci­jos kon­kur­sas „Dvie­se su pa­veiks­lu“ – skir­tas vi­siems ra­šan­tiems ir ma­tan­tiems.

Žy­dų klau­si­mas šian­dien Lon­do­ne

LAIMANTAS JONUŠYS Ho­ward Ja­cob­son. Fin­kle­rio klau­si­mas. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Au­re­li­ja Bi­vai­ny­tė. V.: Me­to­di­ka, 2012. 351 p. „[…] gal­būt ge­riau, pa­ly­gi­nus [su kuo pa­ly­gi­nus? Tiks­liau – pa­svė­rus] ne­tek­tis, ap­skri­tai lai­mės ne­pa­žin­ti? Ge­riau nu­gy­ven­ti gy­ve­ni­mą lau­kiant to, kas nie­ka­da ne­pa­si­ro­dys, nes taip teks ma­žiau liū­dė­ti?“ (p. 23)

Dygs­ta bal­ti dan­tys

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Za­die Smith. Bal­ti dan­tys. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Gab­rie­lė Gai­liū­tė. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 544 p. Ro­ma­nai, ku­riuo­se yra ne­ma­žai vei­kė­jų (ir be­ne vi­si jie bū­na pa­grin­di­niai), daž­nai at­ro­do pai­nūs.

Laiš­kai iš pra­ei­ties: Min­dau­gą me­nan­ti pi­lis Liub­čio­je

ARŪ­NAS KA­ZYS KY­NAS Da­bar tai – Liub­čia pa­va­din­tas mies­te­lis Nau­gar­du­ko (Gu­di­ja) apy­lin­kė­se. Pi­lia­vie­tė­je yra iš­li­kęs tvir­to­vės bokš­tas, ga­lin­gas įva­žiuo­ja­mų­jų var­tų su bokš­te­liu sta­ti­nys ir ke­li is­to­riz­mo sti­liaus dvi­aukš­čiai pa­sta­tai.

Di­le­tan­tiš­kas

RŪ­TA JA­KU­TY­TĖ Oi, jau žy­mi, rei­kia at­si­bust. Man į akis žiū­ri abu – kai­my­nas, prie­šais iš­si­drė­bęs, ir kon­duk­to­rius. Gal pur­tė už pe­ties, kad at­si­bu­dau, ne­at­si­me­nu. Pra­ėjo, vy­no kva­pe­lį to­kį ašt­rų pas­kui nu­si­vilk­da­mas. Ka­žin kas dar čia trau­ki­ny­je vyks­ta, o aš nie­ko ne­ži­nau. Kai­my­nas prie­šais, at­ro­do, su­pai­nio­jo ma­ne su lan­gu ir taip nuo­šir­džiai spok­so, tar­si taip ir tu­rė­tų būt.

Technokrato išpažintis

UGNIUS BABINSKAS Ma­no var­das Aro­nas ir aš ne­be­rei­ka­lin­gas. Esu ser­ti­fi­kuo­tas tre­čio laips­nio evan­ge­lis­tas, iki šiol už­si­ė­męs įvai­riais kva­zi­tik­ro­vės sis­te­mų pro­jek­ta­vi­mo dar­bais.

Ša­lis Ame­ri­ka

VYGANTAS VAREIKIS Ne­per­de­dant ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­ja Ame­ri­ko­je at­krei­pia vi­so pa­sau­lio dė­me­sį. Ba­rac­kas Oba­ma vs Mit­tas Rom­ney. Šis ap­si­spren­di­mas pa­lie­čia ne vien Ame­ri­kos gy­ven­to­jus, bet ir glo­ba­lios eko­no­mi­kos at­ei­tį, do­le­rio po­zi­ci­jas ir, ma­tyt, naf­tos kai­nas

Kie­no tei­su­mas tei­ses­nis?

Lai­ku ir ne­lai­ku „Pa­ty­ko­ki­me tad tei­sio­jo žmo­gaus, nes jis mus var­žo ir prie­ši­na­si mū­sų dar­bams, – pri­kai­šio­ja mums nu­si­žen­gi­mais Įsta­ty­mui ir kal­ti­na mus už ne­ti­ku­sį mū­sų auk­lė­ji­mą. Pa­žiū­rė­ki­me tad, ar jo žo­džiai yra tik­ri

Sa­vai­tės tru­pi­niai

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ „Ger­bia­mi Pir­kė­jai, pas mus spau­da yra PERKAMA o ne SKAITOMA! Ad­mi­nist­ra­ci­ja.“ To­kią nuo­trau­ką (su vi­sa au­ten­tiš­ka sky­ry­ba) ap­ti­kau so­cia­li­nia­me tin­kle. Sa­ko, iš­ka­bin­ta lyg „Nor­fo­je“. Su­pran­ta­ma, li­kau su­ža­vė­ta – pre­ky­bos cen­truo­se per­ver­čiu da­lį spau­dos, ku­rios ne­per­ku fi­nan­si­niais su­me­ti­mais.