Author Archive for lina cerniauskaite
„Je suis Charlie!“ – aš esu laisvė, juokas ir karnavalas!
Kai pigūs serialai ir komercinės televizijos pasigrobė juoką, daugelis iš mūsų užmiršome, kad jis yra esminė mūsų pilietinės laisvės dalis. Pasaulietiškas pilietiškumas, viešuma ginasi nuo fundamentalizmo juoku ir kritika. Anekdotas – pirmas ginklas prieš autoritarinį, totalitarinį režimą, prieš valdžios aparato – Leviatano – plėtrą. Šaipymasis ir ironija atveria autoritarams nepakenčiamą įvairovę, visados jų nemėgstamą. Todėl „Je suis Charlie!“ yra labai…
Kultūros leidinių kreipimasis
Prašome – deja, nebe pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį – atkreipti dėmesį į vis prastėjančią kultūros spaudos situaciją ir ieškoti būdų, kaip ją pagerinti…
Laiškas iš Seimo III rūmų lifto
Visai neseniai fondas vėl paskelbė konkurso rezultatus, kurie didžia dalimi lemia, kaip kultūrinė žiniasklaida gyvens šiais metais…
Apie Lietuvos muzikos industrijos gelbėjimą (2)
Bebaigiant pirmą kursą staiga atsirado platesnis mąstymas ir matymas. Tiesa, net nežinau, kaip ir iš kur, bet supratau, kad žiūrėdamas į savo vėjais iššvaistytus pirmuosius savarankiško gyvenimo metus nieko nebematau ir visai ne dėl to, kad tądien neužsidėjau akinių. Tiesiog viskas, ką nuveikiau iki tol, atrodė kaip tušti ir niekingi skruzdėlyčių darbeliai. Gerai, pamaniau, vadinasi, veriasi nauji horizontai, plečiasi erdvės.…
Stipendija Gotlande
Ataskaita apie tai, ką parašiau Visbio rašytojų namuose, kai man neapdairiai davė stipendiją Švedijoje
Mirties bausmė Kalėdų Seniui
1951 metų Kalėdos Prancūzijoje buvo paženklintos kontroversijos, – ją su dideliu susidomėjimu sekė tiek spauda, tiek visuomenė, – kuri bendrai šventinei atmosferai suteikė neįprasto kartėlio prieskonį. Būrelis dvasininkijos keletą mėnesių reiškė nepritarimą vis didėjančiai svarbai, kurią tiek šeimos, tiek verslo sektorius teikė Kalėdų Senio figūrai. Jie smerkė nerimą keliantį Kristaus Gimimo „supagoninimą“, nukreipusį žmonių dvasią nuo tikrosios krikščioniškos Kalėdų reikšmės…
Intymūs autoriai: Vaiseta, Drungilas, Gombrichas
Tomas Vaiseta. Paukščių miegas. Proza. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
Žydrūnas Drungilas. Kita stotelė. Humoreskos. V.: Gelmės, 2014.
E. H. Gombrich. Meno istorija. Iš anglų k. vertė Irena Jomantienė. V.: Alma littera, 2014.
Penki epizodai iš dailininko kasdienybės
Prekybos centre Nojus ir Paulius vijosi tą patį konsultantą, kuris vilkėjo oranžine liemene su užrašu ant nugaros didžiosiomis raidėmis, o sprukdamas spragsėjo tušinuku. Užrašą Paulius, veikiamas optinės apgaulės, perskaitė kaip SPIRK MAN Į SUBINĘ, o Nojus – kaip EDIS LOCHAS IR MUSULMONAS, nors iš tiesų ten buvo parašyta KLAUSKITE, AŠ GALIU PADĖTI. Kažkuo konsultanto skubėjimas priminė baltojo triušio skubinimąsi įlįsti…
Adieu l’amour
Ne visi filmai, apie kuriuos kalba pažįstami ir nepažįstami žmonės, verti jūsų laiko. Tačiau Davido Fincherio filmai visada būna tokie aktualūs, kad bet koks bandymas išvengti kalbų ar minčių apie naujausią jo darbą sutriuškinamas. Niekas negalės paneigti, kad po Jeano-Luco Godard’o „Sudie, kalba“ lieka vidinė suirutė, kuri, žingsniuojant iš salės, o galiausiai patekus į šaltą žiemos orą, ima šiek tiek…