Author Archive for lina cerniauskaite

Ty­lus ru­de­ni­nis džiaugs­mas: ne­pir­kau bi­lie­to į Cas­tel­luc­ci

GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ Jau se­no­kai ne­inu į spek­tak­lį, fil­mą, kon­cer­tą, ne­per­ku kny­gos „ak­lai“, t. y. pa­si­ti­kė­da­ma su­in­te­re­suo­tų ren­gė­jų, lei­dė­jų ir kri­ti­kų nuo­mo­ne. Ki­taip kny­gy­nuo­se grieb­čiau kny­gas, ku­rių už­pa­ka­li­nia­me vir­še­ly­je ra­šo­ma: „pa­sa­ko­ji­mas ne­pa­leis jū­sų vi­są nak­tį…“, „su­kre­čian­ti gy­ve­ni­mo ir mir­ties aki­sta­ta“ etc.

Vie­nat­vės ap­raiš­kos, ar­ba Trauk­la­pio po­za

ER­NES­TAS NO­REI­KA Skęs­da­mas sa­vo gli­čio­se kas­die­ny­bės iš­sky­ro­se pa­si­jun­tu kaip am­ži­na srai­gė, ku­ri minkš­tu ir glei­vė­tu pa­du ban­do per­šliauž­ti sa­vo vie­nat­vės kal­ną. Ta­čiau ji vis ple­čia­si, tar­si su­ger­tu­ko de­be­sys, pri­si­siur­bę dau­gy­bės ra­ša­lo, kol vie­ną die­ną sprogs­ta ir vis­ką ap­taš­ko mels­vo liū­de­sio la­še­liais.

RAINER MARIA RILKE. Eilės

Si­tu­a­ci­ja Vo­kie­čių gat­vė­je

AIS­TĖ PAU­LI­NA VIR­BIC­KAI­TĖ Is­to­ri­ja pa­ro­dos „Ta­py­ba Lie­tu­vo­je“ Šiuo­lai­ki­nio me­no cen­tre mo­ty­vais At­si­bu­do dar prieš su­skam­bant ža­din­tu­vui. „Die­na bus la­bai ge­ra. Pas­kui, ži­no­ma, teks kiek pa­dir­bė­ti, o jau ta­da…“ – niū­nia­vo, lip­da­mas iš mie­ga­mo­jo į pir­mą aukš­tą. Pa­ke­liui, kaip įpras­tai, nu­žvel­gė Žmui­dzi­na­vi­čiaus pa­veiks­lą

Vie­no pa­veiks­lo iš­šū­kis

Kas nu­tin­ka il­ges­niam lai­kui su­sto­jus prie vie­no pa­veiks­lo? Laks­to žie­žir­bos, ap­ima  nuo­bo­du­lys, smal­su­mas ar įkvė­pi­mas? Gal­vo­je su­ka­si da­tos, pri­si­mi­ni­mai ar is­to­ri­jos? Kū­ry­biš­kas eks­pe­ri­men­tas – vie­no pa­veiks­lo in­ter­pre­ta­ci­jos kon­kur­sas „Dviese su pa­veiks­lu“ – skir­tas vi­siems ra­šan­tiems ir ma­tan­tiems.

Tai, kas ne­par­duo­da­ma

RO­GER SCRU­TON Lei­do­me, kad per daug da­ly­kų šia­me pa­sau­ly­je bū­tų įkai­no­ti Nuo pat ci­vi­li­za­ci­jos iš­ta­kų žmo­nės sky­rė da­ly­kus, ku­riais ga­li­ma lais­vai keis­tis rin­ko­je, nuo da­ly­kų, ku­rie per daug ar­ti­mi mums, kad jais bū­tų pre­kiau­ja­ma. Dva­si­nes gė­ry­bes su­ter­šia ar­ba su­nai­ki­na ban­dy­mas jo­mis pre­kiau­ti.

Sa­ra­ma­go mir­ties pro­jek­tas

TOMAS MARCINKEVIČIUS José Sa­ra­ma­go. Kai mir­tis nu­si­ša­li­na. Ro­ma­nas. Iš por­tu­ga­lų k. ver­tė Zig­man­tas Ar­dic­kas. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 212 p. Apie Vil­niaus kny­gų fes­ti­va­ly­je (nuo ku­rio kul­tiū­ri­niai ai­dai ir ra­ti­lai, pik­ti ir links­mi, lai­ke sklin­da iki pat šiol

Tarp­tau­ti­nio Kau­no ki­no fes­ti­va­lio ma­lo­nė

VAI­VA GRAI­NY­TĖ Ne­me­tu ak­mens į va­dy­bos stra­te­gi­jų, rin­ko­da­ros, fi­nan­si­nių ir vi­so­kių biu­dže­ti­nių rei­ka­lų spe­cia­lis­tų dar­žą. Ki­ta ver­tus, ak­me­ni­mis nu­mu­šus va­dy­bi­nin­kus, žū­tų tie „du vie­na­me“, „pirk ke­tu­ris už dvie­jų kai­ną“ stra­te­gi­jų ge­ne­ra­to­riai, ap­raiz­gę vi­sa, kas ju­da.

Bokš­te­lio kro­ni­kos, Drus­ki­nin­kai

Poetinis Druskininkų ruduo 2012 IEVA GUDMONAITĖ „Įsi­vaiz­duo­kit, kad viš­čiu­kas tu­pi stik­li­niam bu­te­ly­je. Kaip iš­im­ti viš­čiu­ką iš stik­li­nio bu­te­lio plo­nu kak­le­liu?“ Klau­si­mas, į ku­rį nie­kaip ne­ran­da­me at­sa­ky­mo, su­si­rū­pi­nę ir su­si­krim­tę ban­do­me spė­ti vis ki­tus va­rian­tus – Ar­tū­ras Va­lio­nis net mė­gi­na su­vai­din­ti po­kal­bį su viš­čiu­ku, tu­pin­čiu bu­te­ly­je, – vis tiek ne­at­spė­ja­me.

And no one kills the chil­dren any­mo­re

MA­RIUS PLEČ­KAI­TIS Lais­va mu­zi­ki­nė re­flek­si­ja Mu­sic is the fa­ce of a god („Mu­zi­ka yra die­vo vei­das“), – by­lo­ja Joh­no Frus­cian­tės ci­ta­ta vie­no drau­go feis­bu­ke. „Po­ezi­ja yra am­ži­na, am­ži­ny­bė yra su­po­e­tin­ta“, – by­lo­ja vie­nos an­derg­raun­di­nės lie­tu­vių gru­pės dai­nos teks­tas.