Author Archive for lina cerniauskaite

RAMŪNAS KASPARAVIČIUS. Eilės

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja kvie­čia teik­ti kū­ri­nius Vai­kų li­te­ra­tū­ros pre­mi­jai gau­ti

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja kvie­čia teikti vaikų literatūros kū­ri­nius, kritikos darbus, vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo pro­jek­tus Vaikų literatūros premijai gauti. Pre­mi­ja ski­ria­ma ra­šy­to­jams už vai­kų li­te­ra­tū­ros kū­ri­nius. Taip pat kul­tū­ros, švie­ti­mo dar­buo­to­jams už reikš­min­giau­sius dar­bus po­pu­lia­ri­nant vai­kų li­te­ra­tū­rą ir skai­ty­mą, ug­dant es­te­ti­nes kul­tū­ros, ben­draž­mo­giš­ką­sias ir pi­lie­ti­nes ver­ty­bes, sklei­džiant nau­jas, ori­gi­na­lias kū­ry­bos ini­cia­ty­vas. Pre­mi­ją su­da­ro 2 da­lys: už lie­tu­vių vai­kų…

Iš bytnikų poezijos (2)

PHILIP WHALEN Philipas Whalenas (Filipas Veilenas, 1923–2002) buvo gar­siosios Reedo koledže Oregono valstijoje kartu stu­di­ja­vu­sios bytnikų poetų trijulės (su Lew Welchu ir Gary Snyderiu) na­rys.

Dep­re­si­jos iš­varymas pa­gal Pau­lą Krug­ma­ną

MARIUS PLEČKAITIS Paul Krug­man. Įvei­ki­me eko­no­mi­nę dep­re­si­ją! Iš an­glų k. ver­tė Auš­ra Mal­dei­kie­nė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 238 p. Tik­riau­siai kas ko­kius me­tus Lie­tu­vo­je iš­lei­džia­ma eko­no­mi­nio-so­cia­li­nio po­bū­džio kny­ge­lė, kurios vir­še­ly­je pui­kuo­ja­si pri­pa­žin­to au­to­riaus pa­var­dė ir vien­kryp­tiš­kai pa­lan­kus (jei ne vir­še­ly­je, tai bent jau pir­muo­siuo­se pus­la­piuo­se) kri­ti­kų ver­ti­ni­mas.

Tu esi kny­gos vei­kė­jas

AUŠ­RA KA­ZI­LIŪ­NAI­TĖ Vik­tor Pe­le­vin. T. Ro­ma­nas. Iš ru­sų k. ver­tė Ire­na Po­ta­šen­ko. V.: Me­to­di­ka, 2012. 352 p. Kaip ir vi­so­se Vik­to­ro Pe­le­vi­no kny­go­se, 2009 me­tais pa­si­ro­džiu­sia­me ro­ma­ne „T.“ trykš­te trykš­ta au­to­riui bū­din­go hu­mo­ro šal­ti­niai. Jau kny­gos pra­džio­je prie ki­tų dvie­jų iš­kal­bin­gų epig­ra­fų pa­tei­kia­mas sa­ki­nys nu­tei­kia skai­ty­to­ją šė­lio­nėms rim­tu vei­du ar­ba rim­tiems klau­si­mams, nar­plio­ja­miems su šyp­se­na

Stasės Lygutaitės eilėraštis

ANONIMINIS AUTORIUS Stasė Lygutaitė. Debesys žiemos danguj. Eilėraščiai. V.: Homo liber, 2012. 96 p. Kas vertintina šiandieninėje lietuvių poez­ij­o­je: tikrumas sakralumas moteriškumas

Pra­ras­to lai­ko tėk­mės bei­eš­kant

ER­NES­TAS NO­REI­KA Jo­nas Jakš­tas. Iš paukš­čio sap­nų. Ly­ri­ka. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 171 p. Vi­suo­met keis­ta pra­dė­ti ką nors nag­ri­nė­ti, nes, vos pa­ė­mus į ran­kas plunks­ną ar pri­glau­dus pirš­tus prie kom­piu­te­rio kla­via­tū­ros, ne­ži­nia, ką pa­vyks at­ras­ti.

Die­vų bu­vei­nės ir ąžuo­ly­nai

Su sta­ty­bos in­ži­nie­riu­mi eks­per­tu, al­pi­nis­tu, Tau­ti­nio at­gi­mi­mo ąžuo­ly­no drau­gi­jos pir­mi­nin­ku, šie­me­ti­nės Vals­ty­bi­nės Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus pre­mi­jos lau­re­a­tu VI­TA­LIU­MI STE­PU­LIU kal­ba­si Juo­zas Šo­rys

Ta­ra­ko­nų traiš­ky­mas

MA­RIUS PO­VI­LAS ELI­JAS MAR­TY­NEN­KO Pa­me­ni, kai kie­me vi­si var­žė­mės, kas gra­žiau apie ta­ve pa­sa­kys. Tą­kart lai­mė­jau pa­sa­kęs, kad gra­ži tu kaip sau­lė. Ži­nai, ne pats tai su­gal­vo­jau. At­si­me­nu, te­ta la­bai mėg­da­vo vie­ną dai­ną, ku­rio­je tie žo­džiai bu­vo skir­ti tė­vy­nei.

Var­dai

SKIR­MAN­TAS KNIE­ŽA Aš ne­tu­riu var­do, tur­būt ir Tu jo ne­tu­ri, nes štai aš į Ta­ve krei­piuo­si abst­rak­čiai, var­to­da­mas ne­aiš­kią for­mą, mo­kyk­lų ko­ri­do­rių la­bi­rin­tuo­se va­di­na­mą as­me­niu, bet ne as­me­ny­be, tuš­čiu žo­džiu, skir­tu su­pap­ras­tin­ti ir su­pras­ti pa­sau­lį, bet ne žo­džiu, at­spin­din­čiu Ta­vo iš­skir­ti­nu­mą.