Author Archive for lina cerniauskaite

„Ak­so­mi­nis“ ge­no­ci­das, „ak­so­mi­nės“ re­vo­liu­ci­jos ir „ne­skaid­rūs“ rin­ki­mai

ANDRIUS MARTINKUS Pran­cū­zi­jos re­vo­liu­ci­jo­je esa­ma šė­to­niš­ku­mo, ku­ris ski­ria ją nuo vis­ko, ką ma­tė­me, ir, gal­būt, nuo vis­ko, ką pa­ma­ty­si­me. Jo­seph de Maist­re „Jei iš tie­sų pra­dė­tu­me kal­bė­ti apie tai, kas šian­dien vyks­ta, tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie mo­der­ni­ą­ją oku­pa­ci­ją, et­no­ci­dą, gal­būt net ak­so­mi­nį ge­no­ci­dą“

Tur­ne­rio premija 2012

RY­TIS RA­DA­VI­ČIUS J. M. W. Tur­ne­ris bu­vo iš­ki­liau­sias an­glų dai­li­nin­kas. Pir­mo­je XIX am­žiaus pu­sė­je jo pui­kiai nu­ta­py­tus, bet įpras­tus pei­za­žus pra­dė­jo keis­ti vos ne iki abst­rak­to iš­blu­kin­ti vaiz­dai, ku­rių ta­da dar nie­kas ne­va­di­no im­pre­sio­niz­mu ir ne­daug kas su­pra­to.

Vieno paveikslo iššūkis

Bai­gė­si dar vie­nas, prieš­pas­ku­ti­nis, pa­veiks­lo in­ter­pre­ta­ci­jos kon­kur­so „Dvie­se su pa­veiks­lu“ eta­pas. Šį kar­tą Mo­der­naus me­no cen­tro pri­zas – nau­jas ir pui­kus Kos­to De­reš­ke­vi­čiaus al­bu­mas – ati­ten­ka Jo­nui Ki­ri­liaus­kui už teks­tą „Apie rau­do­nas kel­nes ir nuo­tai­ką“.

Pa­sa­ko­ji­mai spąs­tuo­se

JUS­TI­NAS LIN­GE­VI­ČIUS Pa­sa­ko­ji­mai daž­niau­siai pra­si­de­da nuo lai­ko ir vie­tos, de­ta­laus su­pan­čios erd­vės ap­ra­šy­mo, ap­link esan­čių daik­tų fik­sa­vi­mo. Me­na­mas vei­kė­jas, daž­nai va­di­na­mas vi­sa­ži­niu ir ob­jek­ty­viu įvy­kių ste­bė­to­ju, ti­ria ap­lin­ką ir kal­ba pa­sau­liui pa­si­telk­da­mas sa­vo akis, vaiz­duo­tę ir idė­jas.

Nusigandusi širdis

JONAS JUŠKAITIS . Geguži, glostau liūdnuos Atsiminimuos Spindinčius plaukus žmonos, Gaisais auksiniais.

Pa­sau­lis pa­gal Ka­jė­ną

JUR­GA TU­MA­SO­NY­TĖ Pa­sau­lis pa­gal Ba­rą. At­si­mi­ni­mai. Su­da­rė Ge­di­mi­nas Ka­jė­nas. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 296 p. Lai­ky­da­ma ant ke­lių „Pa­sau­lį pa­gal Ba­rą“, pri­si­mi­niau ne­se­niai skai­ty­tą biog­ra­fi­nę rink­ti­nę „Mr. Flu­xus: ko­lek­ty­vi­nis Jur­gio Ma­čiū­no por­tre­tas“ (2009). Pri­si­mi­niau dar ir dėl to, kad kal­bė­da­mi apie Ar­tū­rą Ba­ry­są kny­gos au­to­riai ne kar­tą už­si­me­na apie „Flu­xus“ ju­dė­ji­mo ir Ba­ro veik­los pa­ra­le­les.

Ta­len­to ir iš­ma­ny­mo šo­kis

AUŠ­RA KA­ZI­LIŪ­NAI­TĖ Ma­nu­el Ri­vas. Dai­li­dės pieš­tu­kas. Ro­ma­nas. Iš is­pa­nų k. ver­tė Al­ma Nau­jo­kai­tie­nė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 182 p. „Dak­ta­ras Da Bar­ka sė­dė­jo pin­ta­me krės­le prie iš­sklei­džia­mo sta­le­lio, už­dė­jęs ran­ką ant at­vers­tos kny­gos. Vi­sa sa­vo po­vy­za jis pa­nė­šė­jo į žmo­gų, ap­mąs­tan­tį ką tik per­skai­ty­tą nuo­sta­bų pus­la­pį.

Bū­se­nos

GIN­TA­RAS BLEIZ­GYS Vai­va Mar­ke­vi­čiū­tė-Rykš­tė. Pa­lik­tai­niai. Trum­po­ji pro­za. V.: Edu­ko­lo­gi­ja, 2012. 117 p. Pra­dė­da­mas ra­šy­ti apie Vai­vos Mar­ke­vi­čiū­tės-Rykš­tės trum­po­sios pro­zos kny­gą „Pa­lik­tai­niai“, ėmiau mąs­ty­ti apie tai, ar esu ka­da gy­ve­ni­me ra­šęs re­cen­zi­ją apie pro­zos kny­gą. Apie po­ezi­jos kny­gas ra­šiau, apie kri­ti­kos, li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­ji­mų kny­gas ra­šiau

Nei kra­pų, nei kre­po

KRIS­TI­NA STEIB­LY­TĖ Sa­mu­el Bec­kett. Te­at­ras. Dra­mų rin­ki­nys. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2009. 336 p. 2009 m. „Bal­tos lan­kos“ iš­lei­do Sa­mu­e­lio Bec­ket­to dra­mų rin­ki­nį „Te­at­ras“. Pa­va­di­ni­mas ne­at­ro­do pats tin­ka­miau­sias: kal­bant apie S. Bec­ket­to te­at­rą tek­tų ne tik pje­ses iš­vers­ti, bet ir apie jo spek­tak­lių pa­sta­ty­mus ra­šy­ti.

Archyvų žinovas iš Kvėdarnos

Uni­ka­lios pa­tir­ties is­to­ri­kas, kul­tū­ro­lo­gas, kraš­to­ty­ri­nin­kas Ka­zys Mi­sius – ne­ei­li­nė as­me­ny­bė. Dar so­viet­me­čiu dvi­ra­čiu ap­va­žia­vęs dau­ge­lį ša­lies mies­te­lių, baž­nyt­kai­mių, rin­kęs me­džia­gą ir fo­to­gra­fa­vęs kul­tū­ros ir sak­ra­li­nius ob­jek­tus, pla­ti­nęs draus­tą li­te­ra­tū­rą, už­ra­ši­nė­jęs kai­mo žmo­nių at­si­mi­ni­mus, dėl kraš­to­ty­ros veik­los ne kar­tą nu­ken­tė­jęs, sek­tas, tar­dy­tas