Author Archive for lina cerniauskaite

Žibalinės lempos vaikai

JONAS STALIULIONIS Žiū­riu į 1950 me­tų Vait­kū­nų pra­džios mo­kyk­los klum­pė­tų pir­mo­kė­lių iš­blu­ku­sią nuo­trau­ką ir pri­si­me­nu ma­žą, straz­da­no­tą, avi­nėm žir­klėm ap­kirp­tą ber­niu­ką, pir­ma­me suo­le pa­lin­ku­sį prie są­siu­vi­nio. Vai­kas plu­ša, sten­gia­si, pa­ma­žu, la­bai ati­džiai pieš­tu­ku ra­šo rai­dę „A“.

Wurst pikant

EUGENIJUS ALIŠANKA Mies­tas džiau­gia­si vi­su tuo, kuo tu ne­si­džiau­gi. Ita­lo Cal­vi­no Ny­kiau­sia, kai gy­ve­ni­me nie­ko ne­vyks­ta. Gy­ve­ni die­ną, dvi, mė­ne­sį, ir nie­ko.

Šiuolaikinė Lietuvos kultūra – be įtampos, srautų ir pavojaus

DO­NA­TAS PAU­LAUS­KAS Ne­se­niai ap­si­lan­kęs Vil­niu­je ir vie­šą pa­skai­tą skai­tęs pa­sau­li­nio ly­gio aka­de­mi­kas Ter­ry Eagle­to­nas ga­lė­tų bū­ti sim­bo­liš­kas pa­ža­das, kad Lie­tu­vos kul­tū­ri­nis-in­te­lek­tu­a­li­nis gy­ve­ni­mas taip pat ka­da nors ga­lės bū­ti ly­gia­ver­te eu­ro­pi­nių ir glo­ba­lių kul­tū­ri­nių ten­den­ci­jų da­li­mi.

Pa­že­mi­ni­mo ir mei­lės ke­liu

Lai­ku ir ne­lai­ku Krykš­tauk iš džiaugs­mo, Zio­no duk­ra, Šauk, Iz­ra­e­li! Vi­sa šir­di­mi džiau­kis ir džiū­gauk, duk­ra Je­ru­za­le! VIEŠPATS pa­nai­ki­no tau pa­da­ry­tą nuosp­ren­dį, nu­šla­vė ša­lin ta­vo prie­šus. Iz­ra­e­lio ka­ra­lius, VIEŠPATS, yra ta­vy­je; tau ne­lai­mės bi­jo­ti dau­giau ne­rei­kės.

Teks­tas ir kon­teks­tas

RE­GI­NA JA­SU­KAI­TIE­NĖ Su­si­ti­ki­mas su ra­šy­to­ju, dra­ma­tur­gu, pub­li­cis­tu, Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­ru Ka­ziu Sa­ja šį kar­tą yra teks­tas. Su­in­tri­guo­ja nau­jie­na, kad jis dar ir žur­na­lis­tas, mė­gė­jų ka­me­ra ir mė­gė­jiš­kai (kaip pats sa­ko) už­fik­sa­vęs su­si­ti­ki­mus su iš­ei­vi­jos kul­tū­ri­nin­kais

Mū­sų Da­mos pa­slap­tis

AUD­RO­NĖ GIR­DZI­JAUS­KAI­TĖ Tė­vas po ka­ro lan­ky­da­mas gi­mi­nę ap­va­žia­vo pu­sę Lie­tu­vos. Grį­žęs iš to­li, nie­ko ne­ži­no­jo apie dau­ge­lio ar­ti­mų­jų li­ki­mus – kur ku­rį ka­ro ban­ga nu­bloš­kė, su­sarg­di­no ar vi­sai pra­žu­dė. Vi­sus su­au­gu­sius vai­kus kvie­tė va­žiuot į Vil­nių mo­ky­tis ir kiek­vie­nam ža­dė­jo sa­vo pa­sto­gę. Ti­kė­jo moks­lo švie­sa.

Ka­ted­ra vs „Ka­ted­ra“

MATAS GRUBLIAUSKAS Ne­si­ry­šiu liaup­sin­ti ar ko­ne­veik­ti Os­ka­ro Kor­šu­no­vo at­sta­ty­tos „Ka­ted­ros“. Pa­siū­ly­siu nu­ei­ti. O pats lei­siu sau pa­kal­bė­ti apie bū­tent šio pa­sta­ty­mo fe­no­me­ną. Ma­nau, kad Kor­šu­no­vo „Ka­ted­ra“ – ypač in­ter­teks­tu­a­lus spek­tak­lis. Jis ne tik su­griau­na „ket­vir­tą­ją sie­ną“, bet ir žen­gia to­liau

Ne­ži­no­mas knyg­ri­šys

RŪ­TA TAU­KI­NAI­TY­TĖ-NAR­BU­TIE­NĖ Knyg­ri­šys Zig­mas Ma­la­šaus­kas ne­ži­no­mas dėl ke­lių as­pek­tų. Jį sa­vo mo­nog­ra­fi­jo­se mi­nė­jo Gied­rė Jan­ke­vi­čiū­tė ir Le­o­nas Gu­dai­tis, ta­čiau jo veik­la iki šiol ne­bu­vo nei ty­ri­nė­ta, nei ap­ra­šy­ta. Jis dir­bo knyg­ri­šiu ir su di­de­liu už­si­de­gi­mu pro­pa­ga­vo me­ni­nę knyg­ri­šys­tę Kau­ne ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je

GINTARAS BLEIZGYS. Eilės

tango su sigitu geda – la divina commedia

LUCIJA STUPICA. Eilės

LUCIJA STUPICA – slovėnų poetė ir publicistė, už ei­lė­raš­čių rinkinį „Kakta saulėkaitoj“ („Čelo na soncu“, 2001) bu­vo pripažinta geriausia metų debiutante.