Author Archive for lina cerniauskaite

Vieno paveikslo iššūkis

Baigėsi paskutinis pa­veiks­lo interpretacijos kon­kur­so „Dvie­se su paveikslu“ eta­pas. Šį kartą Mo­dernaus me­no centro prizas – nau­jas ir pui­kus Kosto De­reš­ke­vi­čiaus al­bumas – atitenka Ves­tai Ado­mai­tienei. Ne­lai­mė­ju­sius, tačiau įdo­mius kon­kur­sui atsiųstus teks­tus publikuojame in­ter­ne­ti­nia­me kon­kurso pus­la­py­je blo­gas­.­sa­te­nai.­lt­/kon­kur­sas.

Ma­žas taš­ke­lis ho­ri­zon­te

RŪ­TA JA­KU­TY­TĖ Vi­sa­da grį­žus na­mo tas pats – užuo­lai­dos už­trauk­tos, to­dėl akys prie kam­ba­rio prie­tė­mio pri­pran­ta tik po ke­lių se­kun­džių, at­ro­do, lo­vo­je mie­go­jo koks gy­vū­nas, nes ant­klo­dė taip su­kuis­ta, kad vaiz­duo­tė­je gims­ta nau­jos for­mos ir ga­li­my­bės, kas bū­tų ga­lė­jęs jo­je mie­go­ti.

So­lip­sis­ti­nis

LAIMANTAS JONUŠYS Jau­čiuo­si kaip vie­nin­te­lė eg­zis­tuo­jan­ti ar­ba mąs­tan­ti bū­ty­bė vi­du­ry pa­sau­lio, ku­ria­me mie­gan­tys žmo­nės at­lie­ka ne­bū­ties vaid­me­nį. Ši aki­mir­ka – su­stin­gi­mo ir ga­li­my­bės trium­fas. Ši tuš­tu­ma ir ty­la, pa­ti­ria­ma kaip tei­gia­mas ga­vi­nys – tur­tas – lau­kian­tys ap­ža­vai – ge­ra juo­da dir­va pa­kly­du­siai min­čiai su­dyg­ti

MINDAUGAS KIRKA. Eilės

MARIUS MORKEVIČIUS. Eilės

Meist­riš­kai pa­ra­šy­tas žmo­gus

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ J. M. Co­et­zee. Lė­tas žmo­gus. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Ire­na Dau­gir­dai­tė. V.: Me­to­di­ka, 2012. 192 p. Skai­tant nau­jas kny­gas vis re­čiau ap­lan­ko to­ji be­są­ly­giš­ka, tau­ri li­te­ra­tū­ri­nė eks­ta­zė, kai ne­si­no­ri už­duo­ti jo­kių klau­si­mų au­to­riui, ne­si­no­ri už jį at­si­pra­ši­nė­ti, tei­sin­ti ar rau­do­nai brau­ky­ti tam tik­ras fra­zes, ne­rei­ka­lin­gus žo­džius.

Sa­kyk „čyz“

MARIUS PLEČKAITIS Ro­land Bart­hes. Ca­me­ra lu­ci­da. Pa­sta­bos apie fo­to­gra­fi­ją. Iš pran­cū­zų k. ver­tė Ag­nė Na­ru­šy­tė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 144 p. Ro­land’as Bart­hes’as bu­vo itin pa­ne­gi­riš­kai (o ar ga­li­ma ki­taip?) pri­sta­ty­tas jo kny­gą iš­lei­du­sios „Ki­tų kny­gų“ lei­dyk­los: „[...] pats įta­kin­giau­sias fo­to­gra­fi­jos fe­no­me­no aiš­ki­ni­mas.

Gra­jaus­kas prie Ba­si­lis­ko

ARŪ­NAS BRA­ZAUS­KAS Gin­ta­ras Gra­jaus­kas. Is­to­ri­jos apie nar­sų­jį ri­te­rį Tenk­sa­lo­tą ir dra­ko­ną mis­te­rį Kaind­lį. Dai­li­nin­kė Li­na Ku­sai­tė. V.: Ty­to al­ba, 2012. 136 p. Kal­bas apie nau­ją­ją Gin­ta­ro Gra­jaus­ko kny­gą de­rė­tų pra­dė­ti pa­gal nū­die­nos pa­pro­čius – nuo rin­ko­da­ros.

Kū­čios ir ro­jaus ta­ke­liai

Bu­vo pats 2009 m. va­sa­ros vi­du­rys. Kul­tū­ros dar­buo­to­jams at­kal­bė­ju­si apie va­sa­ros šven­čių pa­pro­čius ir „tri­bū­ną“ už­lei­du­si ko­le­gei, iš­smu­kau į mies­te­lį. Į ran­ki­nę dėl vi­sa ko bu­vau įsi­me­tu­si ir se­nu­ką dik­to­fo­ną. Ma­žam kam­ba­rė­ly­je til­po tik dvi lo­vos, spin­te­lė ir ta­bu­re­tė. Kai­rė­je gu­lė­jo vy­ras. Vei­das – kau­lai, ap­trauk­ti gels­va oda, už­merk­ti vo­kai.

Ka­lė­dos Bo­li­vi­jo­je

MAR­GA­RI­TA GAU­BY­TĖ Dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių Ka­lė­doms pra­de­da­ma reng­tis gruo­džio pra­džio­je. Bo­li­vi­jo­je, kur apie aš­tuo­nias­de­šimt nuo­šim­čių gy­ven­to­jų sa­ve lai­ko Ro­mos ka­ta­li­kais, šur­mu­lys prieš šven­tes ma­žai kuo ski­ria­si nuo mums įpras­to­jo