Author Archive for lina cerniauskaite

Vei­das

STE­VEN JES­SE BERN­STEIN Ste­ve­nas Jes­se’as Bern­stei­nas (1950–1991) – ra­šy­to­jas, Ame­ri­kos žy­das, ar­ti­mas Wil­lia­mo S. Bur­rough­so bi­čiu­lis. Iš­gar­sė­jo sa­vo at­lie­ka­mais per­for­man­sais ir ašt­riais, ne­var­žo­mais po­grin­džio teks­tais, kal­bė­ju­siais apie fi­zi­nius ir psi­cho­lo­gi­nius skaus­mus.

Pir­mas kar­tas su me­nu

SI­MO­NA SI­DE­RE­VI­ČIŪ­TĖ Šian­dien, kaip nie­kad, esa­me įga­vę pui­kią for­mą gin­ti me­ną nuo klau­si­mo, ku­rio per­smelk­tos vi­sos ki­tos gy­ve­ni­mo sri­tys, – ko­kią nau­dą gau­siu? Net ir prag­ma­tiš­ko­ji Va­ka­rų vi­suo­me­nė ne­drą­siai ieš­ko prak­tiš­ko me­no pri­tai­ky­mo, o me­ni­nin­ko fi­gū­ra taip ir li­ko vi­suo­me­nės pa­ri­by­je – ne­la­bai su­pras­tas ap­lin­ki­nių, bet ir ne­la­bai to sie­kian­tis.

You are ly­ing. I don’t be­lie­ve you

Su „Nar­ci­zo“ re­ži­sie­re DO­VI­LE GA­SIŪ­NAI­TE* kal­ba­si Edu­ar­das Šmi­tas Per­klau­siu­si Edu­ar­do po­kal­bį su Do­vi­le Ga­siū­nai­te su­pra­tau, kad vei­kiau­siai pa­da­ry­siu ne tai, ko iš ma­nęs ti­ki­ma­si. Man sa­kė, kad tai po­kal­bis apie fil­mą „Nar­ci­zas“ ir ap­skri­tai apie ki­ną. „Nar­ci­zą“ bu­vau ma­čiu­si, tad bu­vo smal­su.

Apie Jeruzalę, nepatogią ir geidžiamą…

Laiku ir nelaiku Kel­kis, nu­švis­ki! Ta­vo­ji švie­sa at­ėjo, VIEŠPATIES šlo­vė virš ta­vęs su­švi­to. Nors že­mę štai su­te­mos gau­bia ir tau­tas tam­sy­bės den­gia, bet virš ta­vęs VIEŠPATS švie­čia, virš ta­vęs jo šlo­vė ap­si­reiš­kia.

Nenustoju stebėtis

GILBONĖ Nie­kaip ne­ga­liu nu­sto­ti ste­bė­tis. At­ro­do, vis­kas aiš­ku, at­ro­do, la­bai ge­rai per­pra­tau, nes tu­rė­jau lai­ko, gy­ve­ni­mo žai­di­mo tai­syk­les. Jos la­bai pa­pras­tos, bet kvai­los, to­dėl ne­iš­min­tin­ga jų lai­ky­tis, bet kaip tik iš­min­ties ir sto­ko­ju.

Turistas iš Sirakūzų

DONALD JUSTICE Bepročių skaičiavimas Šitą įgrūdo į marškinius, Šitą išrašė namo, Šitam davė mėsos su duona, Bet nekando jis nė kąsnelio, O šitas štai šaukė „Ne! Ne! Ne!“

Ins­tink­tai, ar­che­ti­pai ir pa­sau­lio pa­bai­ga

ELONA ILGIUVIENĖ Se­niai no­ri­si pa­ana­li­zuo­ti šiuo me­tu la­bai stip­riai žmo­ni­ją vei­kian­tį pa­sau­lio pa­bai­gos vaiz­di­nį ir su juo su­si­ju­sias psi­chi­kos ap­raiš­kas.

Pa­sau­lis bai­gia­si, mi­tas tę­sia­si

VY­TAU­TAS KIN­ČI­NAI­TIS Su­sier­zi­nus dėl skait­me­ni­nės ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mo apie pa­sau­lio pa­bai­gą ga­ju­mo, ver­tė­tų nu­si­gręž­ti nuo kom­piu­te­rio ir nu­pur­ty­ti dul­kes nuo Mir­ce­os Elia­dės „Am­ži­no­jo su­grį­ži­mo mi­to“.

Ar užaugs Gelbėtojas iš Betliejaus?

Laiku ir nelaiku O tu, Ef­ra­tos Bet­lie­jau, ma­žiau­sias tarp Ju­do kai­mų, iš ta­vęs man kils tas, ku­ris val­dys Iz­ra­e­lį;

Pa­gir­ki­me vie­ni ki­tus

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Ne­se­niai bu­vau pa­pra­šy­ta pa­ko­men­tuo­ti, kas nau­jo ir įdo­maus per me­tus įvy­ko li­te­ra­tū­ri­nia­me gy­ve­ni­me. Gė­da bu­vo aiš­kin­tis, kad nau­jų kny­gų skai­ty­mo no­ri ne­no­ri pri­va­lai iš­si­ža­dė­ti ne vien dėl lai­ko sto­kos. Ta­čiau tai tu­ri ir eko­lo­gi­nę pras­mę – grįž­ti prie se­nie­nų, su­si­pirk­tų ka­dai­se ir ati­dė­tų „pen­si­jai“. Tar­kim, ran­di kaž­ka­da įsi­gy­tą nu­kai­no­tą Pro­us­to „So­do­mą ir Go­mo­rą“ ir su įdo­mu­mu per­skai­tai.