Author Archive for lina cerniauskaite

„Trem­ties tau­ta“ ir Meist­ro gar­bė

Lai­ku ir ne­lai­ku Tad sep­tin­to­jo mė­ne­sio pir­mą­ją die­ną ku­ni­gas Ez­ra pa­tei­kė Mo­ky­mą su­ei­gai – ir vy­rams, ir mo­te­rims, ir vi­siems, ku­rie ga­lė­jo klau­sy­tis ir su­pras­ti. Tai įvy­ko sep­tin­to­jo mė­ne­sio pir­mą­ją die­ną.

Apie sąvokų išgryninimą

RO­MU­AL­DAS OZO­LAS Jei­gu su­tik­si­me, kad žo­džiai ne­ta­pa­tūs daik­tams, o gy­ve­ni­mas – te­ori­joms ir ide­o­lo­gi­joms, tai, ma­tyt, tra­ge­di­ja ne­lai­ky­si­me ir fak­to, kad kiek­vie­nos epo­chos žmo­nės sa­vo gy­ve­ni­mui api­bū­din­ti su­si­ku­ria sa­vo žo­dy­ną – ir bui­ties žo­džius, ir aukš­tuo­sius dva­sios sluoks­nius reiš­kian­čias są­vo­kas.

Namastė*

Laiškas iš Indijos VAL­DAS PA­TUM­SIS Ky­lan­ti, li­pan­ti per­džiū­vu­sion pa­kran­tėn van­de­ny­no jū­ra, ga­lin­gai al­suo­da­ma ir vėl at­gai­vin­da­ma ato­slū­giu smė­lin įsi­rau­su­sius smul­kius kra­biu­kus ir ki­to­kius gy­vius. Ne­pa­žįs­ta­mo­ji sū­rio­ji Ara­bi­jos jū­ra, po­tvy­niais ir ato­slū­giais žai­džian­ti lyg vai­kas smė­lė­ta­me ir ak­me­nuo­ta­me pa­plū­di­my­je.

Apie krikš­čio­niš­ką „Ka­ted­rą“ ir pa­go­niš­ką de­mok­ra­ti­ją

MO­NI­KA JA­ŠINS­KAI­TĖ Kai at­gal pa­žiū­riu, tai ir ne­di­de­lis džiaugs­mas at­ro­do tar­tum ste­buk­las, ku­riuo ti­kė­ti imu. Gal ir vi­sas gy­ve­ni­mas – vie­nin­te­lis, vie­nas di­džiau­sias ma­no ste­buk­las, ne­pa­pras­tas pa­pras­tu­mu. Jus­ti­nas Mar­cin­ke­vi­čius

Iš spektaklio: avarinis išėjimas

AU­RE­LI­JA AUŠ­KAL­NY­TĖ Aš, A. A., ra­šau šiuos žo­džius, idant pa­si­baig­tų gruo­džio 30 die­ną pra­si­dė­jęs Rū­tos But­kus šo­kio te­at­ro spek­tak­lis „5g vil­ties“. Ne­tu­riu jo­kių ki­tų pre­ten­zi­jų, ne­gu tęs­ti sa­vo kuk­lų gy­ve­ni­mą. Vis­gi pir­ma tiems, ku­rie iš­ven­gė ne­lem­tos pra­džios, lei­siu sau trum­pai pri­sta­ty­ti, kaip tai įvy­ko. Spek­tak­ly­je sa­vo vaid­me­nis at­li­ko trys

Ro­mas Za­ba­raus­kas: „Strei­kas“ – ne­iš­spren­džia­ma šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio tra­ge­di­ja

Jau­no re­ži­sie­riaus iš Lie­tu­vos mon­ta­ži­nė­je ga­ruo­ja ką tik su­suk­tas pil­no met­ro fil­mas „Strei­kas“ („We Will Riot“). Tai ne pir­mas Ro­mo Za­ba­raus­ko kū­ri­nys, bet net ne­re­gė­jęs ga­liu pri­siek­ti, kad pats so­li­džiau­sias iki šiol.

Iš bytnikų poezijos (3)

BOB KAUFMAN Bobas Kaufmanas (1925–1986) – legendinis San Fran­sis­ko bytnikas, drauge – bene paslaptingiausias „sudužėlių“ kar­tos rašytojas. Paties teigimu, gimęs daugiavaikėje šei­mo­je Naujajame Orleane (tėvas esą žydų ortodoksas iš­ei­vis iš Vokietijos, motina – juodaodė katalikė iš Martinikos sa­los), paauglystėje pabėgęs iš namų

As­pi­dist­ros įvaiz­dis Bri­tų im­pe­ri­jos kla­sių ko­vo­je

TOMAS MARCINKEVIČIUS Ge­or­ge Or­well. La­pok, as­pi­dist­ra. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Ar­vy­das Sa­bo­nis. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 278 p. Or­wel­lo ki­taip ne­pa­im­si, kaip tik pa­si­rai­to­jęs ran­ko­ves ir į dar­bą „at­si­ne­šęs“ at­sa­kin­gai. Ne to­dėl, kad kny­gos bū­tų la­bai su­dė­tin­gos sti­liu­mi ar min­ties kon­tra­ban­da.

Pa­pras­ti da­ly­kai ne­pa­pras­tai

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Ju­lius Ke­le­ras. 66 is­to­ri­jos. Dailininkė Kamilė Gužaitė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 36 p. Šiek tiek ne­jau­ku, kai kny­go­je vyks­ta var­žy­tu­vės. Tie­sa, daž­niau­siai vie­nas su ki­tu var­žo­si vei­kė­jai.

De­sak­ra­li­zuo­ta Bib­li­ja ir sak­ra­li­zuo­tas ly­tiš­ku­mas

DALIA ZABIELAITĖ Mar­ga­ret At­wo­od. Tar­nai­tės pa­sa­ko­ji­mas. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Ni­jo­lė Re­gi­na Chi­je­nie­nė. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 333 p. „Vie­nas iš da­ly­kų, ku­rių ven­giau šia­me ro­ma­ne, tai pa­vaiz­duo­ti kaž­ką, kas ne­bū­tų įvy­kę mū­sų pa­sau­ly­je“, – taip šiuo­lai­ki­nė Ka­na­dos ra­šy­to­ja kal­ba apie šį sa­vo ro­ma­ną.