Author Archive for lina cerniauskaite
Rusija – neoliberalizmo veidrodis
Daugiau kaip metus besitęsiant konfliktui Ukrainoje, spaudoje nesiliauja spekuliacijos apie jo priežastis, idealiu atveju paprastai apsiribojant esminėmis rusų (kaip valstybės? kaip tautos? kaip koncepcijos?) problemomis vietoj sudėtingesnės ir daugiau darbo reikalaujančios analizės. Šių problemų apibūdinimai varijuoja nuo atvirai rasistinių pasisakymų apie rusų fizinius ir intelektinius trūkumus, nelabai nutolusių nuo „Mein Kampf“ stiliaus (tiesa, šie trūkumai kartais pateikiami kaip nebūdingi Lietuvos…
Laiškas sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę
Pirmiausia – liaukis gyvenęs dėl pinigų. Jeigu išdrįstum pažvelgti į savo gyvenimą širdies akimi, pamatytum, kad pinigus leisdamas tu vergauji ir kenti dar labiau nei juos uždirbdamas. Šitaip gyvendamas niekuomet nebūsi laimingas. O nebūdamas laimingas pats, nepadarysi laimingų ir savo artimųjų, jei kartais bandai apsimesti uždarbiaująs dėl jų. Nelaimingas žmogus negali kito padaryti laimingo, nes nuo jo savaime sklinda nelaimė.…
Akimirkų mailius
Kai kranto nesimato, sunku pasakyti, kas kur vyksta: ar danguje, ar upėje debesys plaukia. Ar akmenys prieš srovę, ar srovė prieš akmenis, o gal prieš debesis iriasi, ar žuvys tarp debesų trinasi su kregždėmis, ar debesys gremžia kregždžių nudergtus akmenis, ar klykiančias kregždes nuo dangaus šveičia? Daugėliuose yra laiptai, kuriais saugiai galima užlipti į dangų ir įsitikinti, koks jis…
Po Fesò ženklu
Šiandien svarsčiau, gal jau metas pažiūrėti Triero „Nimfomanę“, bet staiga prisiminiau folderyje besiilsintį kito dano – Refno – filmą. Atsidariau. Galvoju, čia bus prastai, bet Refnas vis prigauna mane… Suvysto, suvysto – pradžioje lėtai, švelniai, o paskui smarkiai suveržia ir paleidžia man į akis daug kraujo. Įpusėjau, jau tuoj tuoj pradės vieni kitus pjaaaut, – tailandietis policininkas labai įtikinamai mosuoja…
Eilinės išvakarės
Pavasaris. Tartum uraganui praūžus, blyškios būtybės viena po kitos atsargiai lenda iš už durų bei pakampių ir dairosi, baikščiai žengdamos pirmuosius žingsnius…
Vakariečių graikai ir graikų graikai
Dažnai kartojama chrestomatinė tiesa, kad Vakarų kultūra laikosi ant trikojo – graikų filosofijos, romėnų teisės ir žydų religijos. Senovės Graikija – tai nostalgiškai, idiliškai vaizduojama kultūra, kurioje klestėjo kontempliatyvus gyvenimas ir demokratija. Tačiau dažnas vakarietis, nuvykęs į šiandienos Graikiją, gali nusivilti – ten ras visai kitokius žmones nei knygose. Vakarams stereotipiškai senovės graikai dažniausiai atrodo šalti, racionalūs, tyliai apmąstantys pasaulio…
Pernykščiai įspūdžiai. Berlynas
Berlyno menų akademijos paroda „Schwindel der Wirklichkeit“ („Realybės riba“ arba „Realybės melas“). Instaliacijos, performansai, medijų menai. Daugybė ekranų ir kitokių įrenginių kviečia šokti, dainuoti, apsikabinti, pasišnekėti su kompiuteriu ar pažaisti su juo…
Kompiuteriniai žaidimai jau čia. Nepastebėjote?
Kad apsidrausčiau, pasakysiu štai ką: žaidimų fenomeną tinkamai perprasti galima tik panagrinėjus tai, ką apie žmogaus būklę vadinamajame skaitmeniniame amžiuje sako filosofija, menotyra ir antropologinės virtualios realybės studijos. Tačiau šio straipsnio tikslas yra gerokai kuklesnis ir paprastesnis. Čia tiesiog bus papasakota glausta istorija, kaip kompiuteriniai žaidimai atėjo į meno pasaulį. Konkrečios pavardės, datos ir kūrinių pavadinimai tik protarpiais šmėkštelės tekste,…
Poezijos vertimo mašina
https://baji-live.powerappsportals.com https://baji999.animate.style/ Live Casino Online
Sudygstant stiklinei aguonų
Vladas Kalvaitis. Stiklinė aguonų. Apsakymai. K.: Kauko laiptai, 2013. 104 p.
