Author Archive for lina cerniauskaite
Popierėliai iš pavasario
Gavėnios proga – apie radinį senoje maldaknygėje, iš kurios jau kadai kada niekas nesimeldęs. Lenkų kalba, be jokių paveiksliukų, netgi be titulinio puslapio. Bet užsiliko viduje dvi popieriaus skiautės su atspausdintais įrašais. Miniatiūrinės raidės, lotyniški trumpiniai. Panašų popieriuką, papietavęs kinų restorane, dabar išsitrauki iš staigmenų tešlainio ar dar nežinia kaip jis ten vadinasi. Su linkėjimais, naudingais patarimais, rytietiškomis sentencijomis. Tiedu…
Šauktinių kariuomenė – gynyba taupant centus
Turbūt mažai kuri tema pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje kelia tiek aistrų, kiek planuojamas šauktinių kariuomenės sugrąžinimas. Vieni kalba apie mūsų visų kolektyvinėje atmintyje įsigraužusią sovietinės armijos patirtį ir lavonui klijuojamų pleistrų efektyvumą, kiti (beveik išimtinai – dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepatenkantys į loterijoje žaisiančių laimingųjų sąrašą) džiaugiasi proga nusiųsti bent jau dalį jaunimo į tikrą, autentišką vyriškumo ir patriotizmo mokyklą.…
Atsisveikinimas su daiktais
Tiesą sakant, tai (ritualo prasme) joks atsisveikinimas nevyksta: nei aš tiems daiktams moju, nei jiems lenkiuosi, nei stengiuosi juos apkabinti ar pabučiuoti. Ta prasme mano rašinėlio pavadinimas yra šiek tiek suktas, klaidinantis, apgaulingas. Aš jį pasirinkau labiau todėl, kad jisai susisieja su Ernesto Hemingwayaus romano pavadinimu. O dalis šio autoriaus kūrybos (A Farewell to Arms tai daliai gal net nepriklauso)…
Kvietimas į parodą
Tai ji, ta mergaitė – klaidžiojo pavilniu, laukuose – kur iš vienos pusės euforiškai spindėjo Dailės akademijos pastatas, o iš kitos – cerkvė baltoji – šių pastatų įtampos zonoje ji ir sklendeno, palaikoma nestipraus aliejinių dažų aromato, kuris sklido nuo paletės, palaikoma rožinę jos striukės spalvą atspindinčio sniego – – Paskui išvyko su drobėmis į Telšius motyvų ieškoti– prizmus,…
Tapyba kaip daiktas
Apie kilusio iš Jonavos, Kaune gyvenusio, o šiuo metu Mažojoje Lietuvoje, Rukų kaime, sutinkamo dailininko Virgio Rusecko tapybą rašyti kažkaip lengva, nors taip neturėtų būti. Dramatiškos, ribinės būsenos, sunkūs ir drauge gilūs išgyvenimai atgyja su tokia jėga, kad ima ir nusviedžia nuo kompiuterio klaviatūros. Tačiau jei yra sveikatos prie jos sugrįžti ir nesi visiškas egoistas, norintis tuos išgyvenimus, o tiksliau…
Po Fesò ženklu
Kartais užsimanau pabūti įžūli. Šiandien va įlipau į autobusą, pasižymėjau oysterį ir nuėjau gilyn ieškoti vietos prisėsti – į viršų nutariau nelipti, nes važiuoti vos kelios stotelės (iki Golders Grino). Vietų buvo visur, bet pamačiau jauną vyrą…
Šaukėnų žydų bendruomenės žūtis
Šaukėnų (žydiškai – Shukyan arba Šukian) miestelis (Kelmės r.) yra įsikūręs prie nedidelių Šonos ir Ilgos upelių, netoli tos vietos, kur jie susibėga, 30 km į pietvakarius nuo Šiaulių, 15 km į rytus nuo Užvenčio. Bronius Kviklys (Mūsų Lietuva, V., 1991, t. 4, p. 468) rašė, kad jau prieš kelis šimtus metų Šaukėnuose susidarė gana gausi žydų bendruomenė. Tiek ji,…
Ka-la-dė-lės, arba Skiemenavimas paraidžiui
Kodėl kaladėlės? Įprasta, kad 1975-ųjų vaikystės kaladėlės yra medinės ir būtinai vienodo dydžio, kvadratinės. Bet čia jos 2015-ųjų, todėl plastikinės ir įvairiomis detalėmis pažirusios. Jos tokios kaip lego: viena ant kitos ne tik susistato, bet ir susimauna, todėl namas išeina tvirtesnis, įmantresnis. Aš apie Malvinos Jelinskaitės parodą „Kaladėlės“, kuri vyksta Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje. Fotografijos keistos, pilnos šešėlių,…
Džordžas / Elizabeta
Atvykusi įsikūriau Armlio rajone ir man čia neapsakomai patiko – viena prasčiausių vietų mieste. Už kampo daugiavaikė šeima prekiavo…
Ir iš chaoso gimsta tiesa?..
Gintaras Patackas. Mažoji dieviškoji Co – 2. Metai. Poema. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 119 p.
