Jaukūs pašnekesiai

ANDRIUS PATIOMKINAS

1.

Du nusiplūkę bičai persirengimo kambaryje, ką tik atšlepsėję iš sporto salės. Ilsisi, sudribę ant suoliukų, nežiūrėdami vienas į kitą. Tyla. Girdėti tik prislopintas prabėgančiųjų plumpsėjimas, geležies skimbčiojimas ar vienas kitas šaižus riksmas. Pirmasis bičas lėtai pasuka galvą ir pasižiūri į antrąjį. Po kurio laiko – vėl. Antrasis sėdi, įsmeigęs akis į vieną tašką.

– Chuuuuuuuuuu… – garsiai atsidūsta pirmasis. Antrasis bičas nereaguoja.

– Chuuuuuuuuuuuuu!.. – neilgai trukus vėl pakartoja pirmasis, ištiesdamas pražergtas kojas. Antrasis bičas toliau įdėmiai stebi sieną priešais.

Pirmasis užsivertęs iškliukina pusę butelio gazuoto vandens. Garsiai atsiriaugėja. Pabando dar kartą. Nepavyksta.

– Chuuuuuuuuuuuu!!! – dar garsiau nutęsia jis, kaire ranka pasigraibydamas tarpkojį.

Antrasis bičas pagaliau pradeda rengtis. Nusiauna kedus. Pamažu nusitraukia vieną kojinę ir, įsistebeilijęs į ją, vėl sustingsta.

– Smirda?

Pirmasis mosteli galva į antrojo kojas, išsišiepdamas.

– Nežinau. Gal, – patraukia tas pečiais ir tylėdamas nusimauna kitą kojinę.

– Turbūt smirda. Atrodai gerai išprakaitavęs, – padaro išvadą pirmasis.

– Jo, neblogai pasportavau, – sutinka antrasis, kišdamas kojines į krepšį.

Pirmasis bičas garsiai trūkteli nosį.

– Mano tai smirda. Bet aš neužuodžiu, – išsišiepia. – Sloga.

– A-a.

Antrasis bičas įsideda į krepšį kedus.

– O tu nesergi?

– Ką?

– Nu, tau nėr slogos, ne?

– Lyg ir ne.

– Gerai tau, – išsišiepia pirmasis bičas ir, dar sykį garsiai atsidusęs, atsistoja ir pradeda mazgytis šortų raištelį.

2.

Na ir labas vakaras.

Labas labas.

Ir kur dabar trauki?

Namo einu. Kur čia daugiau eisi?.. Tu irgi?

Aš irgi. Namo.

.

Toliau eina kartu.

Tylos pauzė.

Bet ir šalta šiandien.

Aha, toks vėjas.

Tylos pauzė.

Ryte, kai išėjau, tai nebuvo. Bet va į vakarą sukilo.

Ir toks stiprus! Ir žvarbus. Brrr…

Tikrai kad brrr!..

Tylos pauzė.

Ir kas tokio vėjo užprašė? Kam jo reikia?

A-ha. Persišaldyt galima.

Ir gerklę perpūst gali! Kiek čia tereikia: paeik išsižiojęs ir, žiūrėk, tuoj koks gerklės uždegimas.

Dar kai taip pučia tiesiai į gerklę.

.

Tylos pauzė.

Bet vakar tokio vėjo nebuvo. Ir užvakar ne taip stipriai pūtė.

Na, pūtė, bet taip vos vos. Protarpiais. Bet tikrai ne kaip šiandien. Šiandien tai baisu!

Baisu, tikrai baisu.

.

Tylos pauzė.

Utititi!.. Aaach!..

Tylos pauzė.

Ir iš kur jis taip pučia?

Tai turbūt iš šiaurės, kad toks šaltas.

Matyt.

.

Tylos pauzė.

Kažin ir rytoj tokį vėją praneša?

Nežinau, negirdėjau. Bet nenustebčiau.

Na, nėr ko norėt, žiema vis dėlto. Kada gi jam daugiau pūst, jei ne žiemą?

Na, taip. Bet tik ne taip baisiai. Ir ne toks šaltas galėtų būt.

Tylos pauzė.

Ė, gal truputį apsiramino?.. Nebepučia.

O, tikrai!

Tylos pauzė.

Kas čia dabar atsitiko? Kad nepučia?

Nežinau.

.

Tylos pauzė.

Tikrai nebepučia! Taip staigiai nurimo… Keista.

A-ha.

.

Tylos pauzė.

Bet tai kur tas vėjas galėjo dingt?

Hm.

Nieko nesuprantu. Pūtė pūtė ir staiga nustojo…

Tylos pauzė.

O, pučia!

Aha! Vėl pradėjo!..

O, koks šuoras! Vajetau!

Oho! Pučia. Vėl pučia!

Tylos pauzė.

Tai bent pūstelėjo! Dar smarkiau nei anksčiau.

A-ha! O aš jau sakau, kas čia dabar pasidarė. Negi taip staiga ims ir nurims, visą dieną pūtęs?

Kur jau čia nurims, taip įsisiautėjęs.

Tai aš irgi taip sakau.

Tylos pauzė.

…

3.

Jis ir Ji.

Vakarienė virtuvėje. Jis skaito laikraštį.

Ji. Rytoj eisiu į optiką.

Jis. (Po pauzės.) Kur? Į optiką?

Ji. Aha.

Jis. A. (Po pauzės.) O ko?

Ji. Akinių.

Jis. O kam?

Ji. Sau.

Jis. Sau? (Po pauzės.) Kam tau tie akiniai?

Ji. Nešiosiu.

Jis. Nešiosi akinius?

Ji. Aha.

Jis. Kam?

Ji. Akys nusilpo.

Jis. A. (Po pauzės.) Tai blogai matai?

Ji. Blogai.

Jis. Tai blogai. (Po pauzės.) Visai nieko nebematai?

Ji. Matau.

Jis. Tai kam tie akiniai?

Ji. Kad geriau matyčiau.

Jis. A. (Po pauzės.) Tai jie gerina regėjimą?

Ji. Ne.

Jis. Tai… (Po pauzės.) Tai pirksi naujus akinius?

Ji. Aha. (Po pauzės.) Senų gi neturiu.

Jis. Neturi?

Ji. Ne.

Jis. Aš maniau, kad turi. (Po pauzės.) Tai kur tuos akinius pirksi?

Ji. Optikoj.

Jis. Optikoj?

Ji. Taip.

Jis. (Po pauzės.) O aš maniau, kad ne optikoj.

Ji. Ne optikoj? O kur?

Jis. Nežinau. Bet kur. Kur nors kitur, tik ne optikoj.

Ji. Tu taip manei?

Jis. Aha.

Ji. (Po pauzės.) A.