Antrasis atėjimas  

DAINIUS SOBECKIS

Galbūt yra girdėtas toks terminas – paruzija? Jo sampratą galime skirstyti į dvi dalis – tai antrasis, arba pakartotinis, Kristaus atėjimas ir mirusiųjų prisikėlimas. Pirmasis Kristaus atėjimas buvo beveik prieš du tūkstančius metų, o pakartotinis atėjimas per istoriją dar neįvyko. Kai įvyks tas pakartotinis veiksmas, tai ir bus antrasis jo atėjimas, nes daugiau jų nebuvo. Nors pastaruoju metu yra daug melo pranašų, apsiskelbusių antraisiais Kristaus atėjimais.

Gal čia reikėtų rašyti ne apie antrąjį atėjimą, o apie antrąjį pasirodymą arba apsireiškimą. Ir visgi, jei tai bus antrasis atėjimas, ar jis neturėtų būti toks kaip ir pirmasis? Pirmasis atėjimas buvo gana ilgas – užtruko devynis mėnesius – tiek, kiek ir priklauso kūdikiui susiformuoti motinos įsčiose. Dabar nekalbėsime ir nediskutuosime apie Marijos nėštumą. Juk nesvarbu, ar tai buvo iš Šventosios Dvasios, ar iš Juozapo spermos, kuri Šv. Dvasiai padėjo realizuoti Dievo planus. Mums svarbu aptarti pirmąjį atėjimą. Pirmoji jo fazė, nėštumas, užtruko devynis mėnesius. Tai trumpiausioji fazė Dievo plane. Paskui buvo antroji – dvylikos metų – fazė iki Kristaus disputo su Rašto aiškintojais. Tuomet ėjo trečioji fazė, apie kurią nieko neparašyta, iki trisdešimties metų. Tuo metu mūsų aptariamas objektas galėjo šlaistytis kur tik širdis geidžia – nukakti į Indiją pas guru ar į Tibetą pas lamą – nes tai buvo jo atostogų laikotarpis prieš rimtą, mirtimi pasibaigsiantį, darbą. Tibeto tradicijoje randame asmenį Isos vardu, kuris reiškia tą patį ką ir Jėzaus vardas. Vadinasi, jis ne veltui praleido tuos aštuoniolika metų po disputo su Šventraščio aiškintojais. Paskiau buvo dar treji metai iki galo, iki fizinio sunaikinimo ribos. Tokiu atveju gauname paprastą matematiką: pirmasis jo atėjimas į Žemę užtruko 33 metus. Atėjimą traktuojame nuo gimimo iki mirties. Tai ne tiek jau ir daug, jei žvelgsime į vidutinę šio amžiaus žmogaus gyvenimo trukmę. Tuomet gal ir antrasis atėjimas turėtų užtrukti tiek pat kiek ir pirmasis? Tuoj atsiras prieštaraujančiųjų, kad jo antrasis atėjimas bus staigus kaip žaibo tvykstelėjimas iš rytų į vakarus. Tačiau ar nemanote, kad toks požiūris, nors ir paremtas Šventraščiu, yra naivus ir paviršutiniškas? Įsivaizduokite, kad jis gimsta, ir išskyrus medicinos personalą, kurį prilyginkime piemenims, niekas apie tai nežino. Jis gyvena tarp mūsų, bet niekas apie tai nežino. Jis diskutuoja su vyskupais, tačiau niekas jo neatpažįsta. Tuomet jis išvyksta tobulintis į Rytus, tačiau niekam neduota apie tai žinoti. Ir tik tuomet, kai jis grįžta pasisėmęs išminties, liaudis pradeda suprasti, kad tai antrasis atėjimas. Liaudis, o ne Bažnyčia. Bažnyčia mielai jį dar kartą nukryžiuotų, kad netrukdytų jos verslui.

Tai tik vienas iš gausybės antrojo atėjimo scenarijų. Dar vienas scenarijus galėtų būti beveik idealiai toks pat, tik su vienu mažu niuansu: antrasis atėjimas gimsta moteriškosios lyties. Sakysite, kad tai neįmanoma. Kodėl gi ne? Tai galėtų būti dieviškas planas įsitikinti, ar dar iš tikrųjų yra laukiančių jo antrojo atėjimo. Neatmeskime tokios galimybės. Nereikia mūsų gyvenime į viską žiūrėti patriarchališkai. Dievui žmonių lytis neturi reikšmės. Juk Kristaus motina buvo moteris ir kai kurie katalikai ją laiko Šventosios Ketverybės dalimi. Tad kodėl antrasis atėjimas negali būti moteriškas?

Gal pirmoji fazė – Kristaus atėjimas – įvyks dar pagal kokį nors kitą scenarijų? Ir kokį gi? Su pirmuoju atėjimu buvo daug neišspręstų problemų. Beveik niekas apie atėjimą nežinojo… viešųjų ryšių padėtis buvo labai prasta. Niekas nepaskelbė žinios apie jo atėjimą, išskyrus tris magus. Tai labai bloga viešųjų ryšių akcija. Dabar įsivaizduokite šiuos laikus ir antrąjį jo atėjimą. Dar prieš jam pasirodant, iš dangaus nutekės slapta informacija apie jo pasirodymą konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje. Į tą vietą suplūs visos žiniasklaidos priemonės, kad informuotų žmoniją apie svarbiausią istorijos įvykį per du tūkstančius metų. O dar anksčiau bus paskelbta informacija pasauliui apie jo antrąjį atėjimą. Tad žmonės iš viso pasaulio trauks į tą vietą pamatyti reginio tiesiogiai. Bus tokių, kuriems neužteks išvysti tai per televiziją. Jie norės tai regėti savo akimis be tarpininkų. Susirinks ne mažiau kaip dešimt milijonų smalsuolių, kiti sėdės prie televizorių išsproginę akis. Kaip visada, svarbiausią pasaulio naujieną nušvies CNN, BBC, „Euronews“ ir kiti televizijos gigantai. Į šią istorinę vietą akreditaciją gaus ir televizija iš Lietuvos. Nesvarbu kuri (greičiausiai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija), nes tiesioginės transliacijos metu lietuviškai išgirsime pritrenkiančią naujieną (ją galės girdėti radijo bangomis ir tie, kuriems nebus galimybių būti prie televizorių): „Ir štai pagaliau artėja ta akimirka, kai jis savo paklydėlius avinėlius aplankys Žemėje antrą kartą. Iki nustatyto laiko liko dvi minutės… Trys, du, vienas… Ir štai danguje jau matome šviesą, ji ryškėja ir vis plečiasi… Jau ryškėja ir žmogiškieji kontūrai, tuoj galėsime įžiūrėti ir veidą… Ne, negalime patikėti, jo veidas gana pasibjaurėtinas… o tikėjomės neapsakomo gražuolio, princo, nužengiančio iš pasakos visame savo gražume.“ Daugelis pasaulio žmonių bus pamiršę Izaijo pranašystę, kad Kristus nebus nei gražus, nei patrauklus ir daugelio dėl to bus nemėgstamas.

Tokia ir panaši bus visų pasaulio televizijų tiesioginė transliacija. O kitą dieną ši informacija atsidurs didžiausių pasaulio dienraščių pirmuosiuose puslapiuose. Taip pat ir Lietuvoje apie tai rašys „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Klaipėda“, „Kauno diena“ bei kiti dienraščiai.

Visi pasaulio lyderiai kitą dieną antrojo atėjimo asmenį kviesis audiencijos į savo rezidencijas. JAV, Rusijos ir Kinijos prezidentai net negalvos apie jo atsisakymą, o Lietuvos, Portugalijos ir Maltos vadovai net nesvajos, kad jis juos aplankytų. Tačiau nei vienų, nei kitų jis neaplankys, o atsisveikins iki trečiojo atėjimo…