Anokia čia patvirka!
SIGITAS GEDA
2008 metai
Kovo 12, trečiadienis
Apie posakius
Per gerą dešimtmetį suvokėm, kad… nemokamo sūrio nebūna.
Šįvakar pirmą sykį išgirdau:
– Nemokamas sūris būna tik spąstuose.
Regis, ir šitą tiesą būsim suvokę.
Kovo 13, ketvirtadienis
Vizijos ir vaizdiniai
Giedrius papasakojo apie jam atliktą operaciją ir tėvo viziją, kurią jis patyrė po padidintos morfino dozės. A. a. jo tėvas kaip gyvas stojo prieš akis… Motina, budėjusi prie G., ėmė verkti. Girdi, tėvas atėjo išsivesti sūnaus. Laimė, visus nuramino toje pačioje palatoje gulintis azerbaidžanietis:
– Baikit, tėvas atėjo padėti sūnui!..
Tuo metu sugrįžo U., ir aš pasijutau lyg… prieš stiklo kalną stovįs!
Pirmąsyk gyvenime pamaniau, kad mitologinis stiklo kalno vaizdinys yra (ar būna) mūsų gyvenimo realybė.
Kodėl nerinkau ir nekroviau į maišelį savo nuolat karpomų nagų – rankų ir kojų?
O vis dėlto – be juokų – kaip bus įsiropšti? Didžioji mano problema per pusantrų metų nė krust, nė iš vietos!
Dar kartą: pomirtinis stiklo kalnas…
Vakare atėjo žinutė, kad V. K. guli reanimacijoj, o aš parašiau: „Neduokdie, ilgainiui visi ten gulėsim…“
Pernai vieni, šiemet kiti, ta Ponia gerai šienauja!
Kovo 14, penktadienis
Gamta
Kada vasario gale (ar kovo pradžioj?) bene vienintelį kartą šią žiemą buvo pasnigę, iš ryto atitraukęs žaliuzes, pamaniau:
– Va anapus Neries, Tuskulėnuose, išėjo pats gražiausias pasaulyje laikraštis!
Iš paradoksų
Šįryt perskaičiau, kad „rusų kanibalas Čikatila, suvalgęs 56 žmones, pelnė šlovę Amerikos žiniasklaidoje. Jis teigęs, kad jo kanibalizmas – „seksualinio nepritapimo ir represinės sovietų sistemos“ padarinys. Čikatila (kartu su G. Bushu) ne tik sudavė paskutinį smūgį komunizmui, bet ir suteikė naują politinį aspektą rafinuotai amerikinei „Avinėlių tylėjimo“ ir „Amerikos psichopato“ kanibalistikai…
Gyvenimo logika
Didžiausios kiaulystės (ir niekšybės) mokytojų laukia iš jų pačių… mokinių.
Kaip ir žmogaus, žmonių – iš artimiausiųjų, artimųjų.
Dvi priežastys:
1) šie ir anie geriausiai pažįsta vieni kitus;
2) gyvenimas yra nuolatinis kitimas. Daiktai ir savybės išnyra savo atvirkščiąja puse.
Ypač permainų epochose.
Apie prietarus
Nuo vaikystės žinojau: jeigu esi lauke ar girioj (o ir namie), trenkus Perkūnui, reikia persižegnoti. Daug vėliau perskaičiau, kad susikryžiavę žaibai yra Perkūno simbolis… Taigi krikščioniška žegnonė yra tarsi atsakas pagonių dievui (?).
Tarmės
Norminė lietuvių kalba yra suliejusi į vieną kartais priešingas reikšmes, todėl žodynai, pateikiantys dvejopas lytis, yra teisūs. Pavyzdžiui, brėkšti – aušti (aukšt.), brėkšti – temti (žem.).
J. S., kuri savo straipsnyje aiškina Maironio eilutes: „Kiek atminimų-atsitikimų, / Gyvų kitados, / Vienas už kito brėško ir švito / Anapus ribos!“ – kaip įmanomą „temo“ ir „švito“, t. y. prieštarą, – gražiai tą dvejopumą primena. Vidinis žmogaus gyvenimas yra nuolatinė prieštara, jausmai sutaria tik galynėdamiesi.
Erotika
Jeigu moters krūtį įsivaizduotume kaip didelę ropę, ten, kur šaknis – dvi rudos pupelės… Galima žiūrėti kaip į prasižiojusią burną… Dvi didelės burnos!
Paveikslas iš daržovių.
Dar sykį – Guillaume’as A.
Jo humoras:
O aš toks senas, kad paklausti noriu: „Ar imsite į jonvabalių šventę už giedorių?“Kovo 15, šeštadienis
A. a. Vytautas Kernagis
Ryte paskambino Jolanta K., vedanti kultūros laidą per LR. Naktį mirė V. Kernagis… Ar negalėčiau ta proga pakalbėti…
Žinojau, kad serga, visi žinojo. Gal net ir laukė stebuklo, ir jis pats gal jo tikėjosi, bet stebuklo neužsisakysi. Jam – Vytautui – ėjo 57-ieji metai. Jeigu miršta artimas žmogus, draugas, bičiulis – norisi ką nors užrašyti. Tiesa, kartais ranka nekyla. Jeigu užrašai, šiek tiek lengviau pasidaro. Kiek jis prasikamavo? Gal metus, o gal ilgiau?
Pakartojau tik tiek, kad lietuvių dainuojamoji poezija – estrada, kaip dažnai ją vadindavom, bus skirstoma iki Kernagio ir po… Kad jis atgaivino XIX a. Strazdo, Baranausko, Vienažindžio puoselėtą ryšį – išdainuoti poeziją… Kad dabar jis drąsiai gali būti tituluojamas klasiku.
Vienintelis (bent), kuris nedainavo prastų tekstų, pats galėjo kurti. Be galo įvairus, nenusibostantis, kontrastingas.
P. S. Viskas baigėsi tuo, kad turėjau atkalbėti dar kelioms radijo stotims, galop – rusiškai, kalba, kuri jau pasimiršo. Galbūt tai sumažino mano liūdesį dėl šitos prarasties.
Posūkiai – polit. aktualijos
Du dalykai, kurie net didelius politikus paverčia kvailiais, – tai seksas ir pavydas.
Jie nieko nenutuokia apie gyvenimus, kuriuos sunaikina (knygoje „Tykusis partneris“).
Istorijos apie bliuzą
Daina apie žmogų, praradusį savo šaknis.
Arba: žmogus pareina iš karo vėlai naktį, lipa laiptais, prisikasa iki savo durų, kiša ranką į kišenę ir – neranda rakto! Tai yra bliuzas.
Arba: karvė žiūri į savo veršiuką…
Arba: tu galvoji, kad aš tave myliu, o aš tave palieku…
Dar apie a. a. V. K.
Apie tuos, kurie išėjo, viskas įdomu. Pasakojama, kad jau Nepriklausomybės laikais Vytautas su savo draugeliu nutarė naktį patraukti „į brodą“, t. y. dabartinį Gedimino prospektą, nuo mažumės mėgstamą gatvę. Kaži kur prie kioskelio Vytautas sutiko „bomžą“, prašantį lito. Pasirodo, buvęs Vytauto jaunystės laikų muzikantas, sykiu groję vienam naktiniam bare. Dabar vienas – „garsenybė“, kitas – „valkata“.
Išgėrę alaus, Vytautas nutaręs pavaišinti jį cigaretėmis, nupirko kaži kokių „tėvyninių“. Draugelis bomžas ir sako:
– Dabar aš noriu tave pavaišinti! – ir ištraukė iš kišenaitės „Camel“ pakelį… Tų, su kupranugariu.
P. S. Tik šiandien sužinojau, kad, V. K. atlikus „Strazdą“ (su a. a. V. Grigoliu), kilo baisus skandalas. Apie 1976-uosius. Kultūros ministras baugščiai stovėjo prie CK sekretoriaus L. Šepečio durų… Buvo iškviestas ir atlikėjas.
– Už ką, – paklausė jis, – esu baudžiamas?
– Už galimas asociacijas…
Turėjo praleisti viską, kas asocijavosi su trėmimais į Sibirą. Beje, panašiai cenzūruojama buvo ir B. Kutavičiaus opera „Strazdas – žalias paukštis“ (1984 m.).
Nesvarbu, kad poema buvo išleista atskira knyga – 1967 m.
Iš V. K. principų
1.
– Niekada neinu į sceną išgėręs.
– Ar tikrai? – perklausė V. G.
– Vieną sykį Šiauliuose išgėriau konjako butelį su kava!
– !!!
– Per dieną buvo šeši koncertai ir… nusėdo balsas.
2.
– Jeigu išėjai į sceną, turi laimėti publiką. Jeigu patrauksi publiką, gausi iš jos papildomą dozę energijos. Prasideda apsikeitimas energija. Kiek atiduodi, tiek gauni.
Dienelės slenka
Ir nieko neaplenkia,
Sakyk, širdele,
Kur jaunystė tava?
Dar tezių
Joks menininkas neišeis iš žmogaus, kuris nėra jautresnis nei kiti.
Be to, jis turi būti sunkus žmogus, kitaip nieko nepasieks. Jeigu nori ilgiau išgyventi, turi būti kartais piktas, kartais irzlus, daugiau nei kiti išgerti, daugiau nei kiti dirbti…
Geležinė dardanti statinė, pilna medaus.
Mes buvome niekas, dėl to galėjome savyje daug sukaupti, o paskui atėjo laikas atiduoti.
Likimo ironija
Andrius Kulikauskas papasakojo, kad V. K. dainuojama „Mūsų dienos kaip šventė“ buvo sumanyta visai kitaip: ją atlikti turėjo choras, kur vyrai ir moterys aprengti baltais chalatais… Kur ironija? Chalatų nėr, daina skamba Vingio parke Pasaulio lietuvių dainų šventėj… Pokštas ir tiek. Distancijos neliko.
Tik šiandien sužinojau, kad ir roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ pastatymas 1971 m. buvo V. K. sumanymas. Žodžius į lietuvių kalbą tada buvo išvertęs Olegas Zacharenkovas.
Kovo 16, sekmadienis
Tyrinėjimai
Kažkoks kvanktelėjęs austras paskelbė savo ilgo triūso rezultatus: vyrų akceleracija sukėlė ligą, vadinamą mažapimpyste… Kitaip sakant, vyrai išaugo pimpių sąskaita? Tačiau nepaaiškino nieko, kas per tą laiką atsitiko su moterimis!
Tatuiruotos mergiščios
Ruduo prie upės…
– Jis man sumaišė plytinį ir gelsvą, paskui pridėjo angliško cinoberio…
– Ir kas?
– Tada ištatuiravo tą auksinę bitę…
– Kur?
– Kur! Palei bambą…
Kovo 17, pirmadienis
Paslaptys
Senovės indai tikėjo, kad pasaulis prasidėjęs tam tikrais sąskambiais, iš ritminių garsų ir pasikartojimų, iš sąskambių.
Tai bus bene poetiškiausia kilmės versija, bent jau kankinanti ir mane… Jeigu jie manė, kad kiekvienas žmogus turi savo muzikinį derinį – mantrą, tai kokia gi manoji?
Žodžiai atsiradę iš muzikos, kiekvienas mūsų, atspėjęs savo mantrą, galėtų valdyti ir savo likimą… Taigi-s, kaipgi-s… Om! Ką aš norėjau išgirsti? Kokių šnabždesių tikėjausi sulaukti?
