Amžinos kasdienybės laiptai

Autoriaus nuotrauka

Šimtų šimtai lipo, tūkstančių tūkstančiai kopė, leidosi, pulkų pulkai mindė, aukštyn žemyn. O laiptai vis tokie patys kaip studijų laikais, prieš keliasdešimt metų, tik stipriau numinti, nubrūžinti nepaliaujamo kopimo ir nusileidimo. Geležiniais kampainiais dar prilaikantys trupančias betono pakopas. Čia kylama nebūtinai į žvaigždes. Čia kopiama į laikinesnes ar amžinesnes gyvenimo stoteles. Nestabdoma karštai pulsuojančių aukštesnės sklaidos traukinių, taip pat autobusų stočių trauka. Gaivalingai įsiurbianti ir iškratanti daugybėje tėviškių, namučių, surenkanti vykstančius sostinėn. Iki mūsų ir mūsų amžinybės mirksny keitėsi jau kelios kartos nuolat skubančių gyvenimo pakeleivių: laimės ieškančių, dulkėtų, studijuojančių, dirbančių, išalkusių, persekiojamų, įkalintų savyje, sieloje, palaužtų ir atsitiesusių, laisvų, švytinčių dvasios skaistumu, rūpesčio akimis, rytoj – kasdienybės egzaminas.