Pranašingas voras

Autoriaus nuotrauka

Keletą dienų nevažiavau automobiliu. Turbūt pamanęs, kad automobilis nebenaudojamas, kabinoje neaišku kaip prasmukęs įsitaisė voras. Tinklą numezgęs, pasalaudamas, laukė grobio. Čiupau ir išmečiau pro langą. Bet voras nepasidavė, beskriedamas nutiesė lipnų siūlą ir užsikabino už veidrodėlio. Jau kitą dieną nupynė tinklą tarp durelių ir veidrodėlio. Stebėjau, ką sumanys automobiliui greitai riedant. O jis truputį pašiurpęs nuo vėjo srovės nuropojęs pasislėpė už stikliuko, sustojus vėl rezga tinklelį.

Susibičiuliavom. Jis sau, aš sau, taip ir važinėjam pakeliui viena mašina. Išsikalbėjom, sakė, praeity buvęs lenktynininku, todėl patinka lenktyniaut su vėjeliu. Pasigerindamas prasitarė palinkėsiąs man sėkmės. Mielas bičiulis. Praminiau Drebuliu, mat smagiau riedant voras ir jo tinklelis virpa, dreba lyg drebuliukas.

Ir prireikė važiuot savitarnos plovyklon. Pamaniau, galas voreliui. Ar išlaikys tvaną? Bet manajam bičiuliui nusispjaut. Iškentėjo įlindęs veidrodėlyje ir dar laimingesnis, nupraustas kitądien pynė dailų tinkliuką.

Yra visokių prietarų, paminėjimų apie vorus. Regėti voratinklį – ramybė, laimė, sėkmingi darbai. Pastebėti vorą – sukama link palankaus likimo, bet kitaip pakrypus – aplankys išdavystės, kivirčai. Leidžias žemyn – blogį lemia, kitu atveju – dangiškos dovanos, kylantis, ropojantis aukštyn – sėkmė. Voras saugo namus, mano atveju automobilį, nuo blogio. Svarbu, kaip tam vorui, laikytis įsikibus, nepasiduoti priešingoms likimo galioms, sužinot, ką jis taip atkakliai prikibęs nori man pasakyt. Gal važiuok atsargiai, nelenktyniauk su vėju, bėdai ištikus, slėpkis už sielos veidrodžio? Kiekvienam – savas voras, likimas atskraidina ir prikabina.

Žavi tobulai nuaustas voratinklis, lyg miniatiūrinė dangiška palaimos skraistė su skraidančiu, atskridusiu voru. Trapumas ir grožis. Laikinumas ir amžinybė.