Nobelio premija Han Kang korėjiečių akimis
Vėlyvą šių metų spalio 10 d. vakarą Pietų Korėją pasiekusi žinia vienus nustebino, kitus nudžiugino, dar kai ką papiktinto, bet tikrai nepaliko nė vieno abejingo: Švedijos akademija šių metų Nobelio literatūros premiją skyrė 53 metų Pietų Korėjos rašytojai Han Kang. Iki šiol nė vienas Pietų Korėjos rašytojas ar rašytoja nebuvo gavę Nobelio literatūros premijos (2000 m. Nobelio taikos premija apdovanotas buvęs prezidentas Kim Dae-jungas), be to, pirmą kartą Nobelio literatūros premija skiriama rašytojai moteriai iš Azijos. Reikia pridurti, kad tai – ne vienintelė premija, šiemet skirta Han Kang. Jau rugsėjo mėnesį prestižinis Pony Chungo fondas buvo paskelbęs, kad šiais metais apdovanojimą už inovacijas skiria būtent jai. Įteikimo ceremonija vyko spalio 17 d.
Nors daugeliui korėjiečių ši žinia buvo netikėta, tai jau prieš porą metų buvo išpranašavusi rašytoja Kim Hyun A. Kalbėdama apie Pietų Korėjos literatūros ateitį, ji minėjo, kad per artimiausius penkerius metus kažkas iš Pietų Korėjos tikrai gaus Nobelio literatūros premiją, ir tikėjosi, kad pirmoji premija bus skirta Han Kang už romaną „Ateina berniukas“. Kim Hyun A beveik nesuklydo: nors Nobelio literatūros premija Han Kang skirta ne už konkretų kūrinį, o „už intensyvią poetišką prozą, kurioje susiduriama su istorinėmis traumomis ir atskleidžiamas žmogaus gyvenimo trapumas“, tai labai puikiai apibūdina romaną „Ateina berniukas“.
Pati rašytoja sakosi premijos labai nesureikšminanti. Žinia apie apdovanojimą jai buvo pranešta iškart po vakarienės su sūnumi, bet ji iš pradžių maniusi, kad tai tik nevykęs pokštas. Supratusi, kad visgi tai – tiesa, paminėjo, kad pirmiausia reikėtų gerai apgalvoti, ką ši premija apskritai reiškia, tačiau tai neturėtų nieko keisti. Ji tenorinti rašyti ir neatsidurti dėmesio centre. Patį premijos gavimą atšventusi su sūnumi, gerdama ramunėlių arbatą.
Ir kitą dieną surengtoje spaudos konferencijoje rašytoja daug nekalbėjo. Paminėjusi, kad tebesitęsiant žudynėms Ukrainoje, Rusijoje, Palestinoje, Izraelyje ir kituose pasaulio kraštuose nėra ko švęsti, pasakė tik trumpą kalbą ir kaipmat paliko salę. Į žurnalistų klausimus už Han Kang atsakinėjo jos tėvas, irgi žinomas rašytojas, poetas Han Seung-wonas. Be kita ko, jis norėjęs iškart surengti didžiulę šventę, tačiau duktė jį sustabdžiusi.
Po kelių dienų tylos internetiniame korėjiečių žurnale „Bopul“ („Pūkai“) pasirodė trumpas Han Kang apsakymas „Plunksnos“, kuriame ji prisimena močiutę – savo mamos mamą.
Pačių korėjiečių reakcija buvo daug audringesnė. Nors daugelis iki šiol žinojo tik romaną „Vegetarė“, 2016 m. apdovanotą Tarptautine Bookerio premija, jau tą patį vakarą korėjiečiai puolė šluoti internetinius, o kitą dieną ir fizinius knygynus. Kurį laiką autorės knygų nebuvo įmanoma įsigyti, negalėjai prisijungti prie internetinių knygynų (iš dešimties ieškomiausių kūrinių devyniose pozicijose būtent Han Kang kūriniai). Leidyklos iš naujo spausdina visus jos kūrinius (spaustuvių darbuotojai teigia, kad tiek daug darbo dar niekada nėra buvę), tačiau net ir dabar užsisakytos autorės knygos tenka laukti ilgiau nei savaitę, kol ji bus pristatyta. Jos kūrinius ėmė pardavinėti netgi tos internetinės parduotuvės, kurios anksčiau knygomis neprekiavo.
Panaši situacija ir bibliotekose. Han Kang knygos kaipmat atsidūrė ieškomiausių knygų sąrašuose, nusidriekė (internetinės) eilės laukiančių, kol bus galima pasiskolinti kurią nors iš jos knygų.
Subendrintais duomenimis, vos per penkias dienas buvo parduota per milijoną popierinių ir daugiau kaip septyniasdešimt tūkstančių elektroninių Han Kang knygų egzempliorių. Pirmoje vietoje – lietuviams jau pažįstama „Vegetarė“ (2007; liet. 2017, vert. M. Š.-K.), antroje – irgi lietuviškai išleista „Ateina berniukas“ (2014; liet. 2023, vert. M. Š.-K.), trečioje – „Neatsisveikinant“ (joje vaizduojamas 1948–1949 m. sukilimas Čedžiudo saloje ir jo padariniai). Be to, kino teatruose vėl pradėti rodyti filmai, pastatyti pagal knygas „Vegetarė“ ir „Randai“.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ne visus šis Han Kang laimėjimas nudžiugino. Internete pasirodė raginimų pasirašyti peticiją, kad premijos skyrimas būtų atšauktas, nes rašytoja savo kūriniuose iškraipo Korėjos istoriją. Spalio 17 d. prie Švedijos Karalystės ambasados Korėjos Respublikoje buvo netgi surengtas piketas, raginantis Švedijos akademiją atšaukti savo sprendimą. Jis didesnio palaikymo nesulaukė, kaip matyti iš nuotraukų, pikete dalyvavo apie 20 vyresnio amžiaus (ir greičiausiai konservatyviai nusiteikusių) korėjiečių. Komentarai internete irgi savaime iškalbingi: „Ir kodėl senimas taip elgiasi?“, „Reikėtų sveikinti su tokiu laimėjimu“, „Juk tai tik literatūros kūriniai“ ir pan.
Reikia paminėti, kad ir Pietų Korėjos valdžia ne visuomet teigiamai žiūrėjo į šią rašytoją. Buvusios prezidentės Park Geun-hye valdymo metais (2013–2017) Han Kang su daugeliu kitų menininkų buvo atsidūrusi juodajame sąraše (į jį buvo patekę ir lietuviams žinomų filmo „Parazitas“ bei serialo „Kalmaro žaidimas“ režisieriai). Į juodąjį sąrašą patekę kūrėjai negalėjo gauti finansavimo iš valstybės, buvo sudaromos kliūtys dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Nors labai nedetalizuojama, kodėl į šį sąrašą buvo įtraukta Han Kang, spėjama, kad ten pateko už romaną „Ateina berniukas“, kuriame vaizduojamas žiaurus Gvangdžu sukilimo numalšinimas 1980 m. Negana to, jame ne iš teigiamos pusės minimas ir buvusios prezidentės Park Geun-hye tėvas Park Chung Hee, diktatorius, valdęs Pietų Korėją nuo 1962 (po karinio perversmo 1961) iki 1979 m., kai buvo nužudytas. Pranešimuose apie paskirtą Nobelio literatūros premiją faktas apie Han Kang įtraukimą į juodąjį sąrašą vėl buvo prisimintas, tačiau įdomu tai, kad valstybės finansuojamos ir konservatyvios žiniasklaidos priemonės (tiek laikraščiai, tiek televizijos) visa tai nutylėjo, lyg to niekada nebūtų buvę.
Vis dėlto dauguma korėjiečių džiaugiasi šiuo Han Kang laimėjimu. Teigiama, kad po filmo „Parazitas“, serialo „Kalmaro žaidimas“, muzikos grupių BTS ir „Black Pink“ sėkmės Pietų Korėja savo pozicijas pasaulyje įtvirtino dar vienoje – literatūros srityje. Priduriama, kad prie šios sėkmės labai daug prisidėjo ir Han Kang kūrinių vertėjai (rašytojos kūriniai išversti į 28 pasaulio kalbas; beje, švediškai iki šiol buvo pasirodę keturi jos romanai, bet „Vegetarė“ ir „Ateina berniukas“, išleisti 2016 m., versti iš tarpinės – anglų – kalbos). Korėjos literatūros vertimų institutas (valstybinė įstaiga, finansuojanti korėjiečių literatūros vertimą ir leidimą užsienio šalyse) savo įraše, sveikinančiame Han Kang, nepamiršo paminėti ir visų vertėjų. Atkreiptas dėmesys į vis didėjantį susidomėjimą korėjiečių literatūra užsienio šalyse: per dešimtmetį užsienio kalbomis išleidžiamų korėjiečių knygų skaičius per metus padvigubėjo, o gal netgi patrigubėjo (į instituto pateikiamą statistiką įtraukti tik tie kūriniai, kurių leidimą ar vertimą finansavo pats institutas). Naujausias Han Kang laimėjimas turėtų šį skaičių tik dar padidinti.
