Literatūros ir pokalbių uogienė

Po Žolinės ima rudenėti, tamsėti, todėl it skuosdamas nuo kalno dar bandai sugerti paskutinius rugpjūčio virpesius, pokalbius per naktis, ankstyvą brėkšmą, paskutinius literatūrinius vakarus lauke. „Šiaurės vasara“ paprastai žymi šią ribą, kupiną diskusijų, skaitymų, svarstymų, naktinių istorijų, vynavimo ir mintijimo prie Biržų pilies, ežero šalimais, kai, rodos, netiki, kad vasara baigsis.

Ilonos Baniuševič nuotr.

Šiemet „Šiaurės vasara“ paskutinė. Organizatoriai taško nededa, pertrauka gal tik laikina. Šįkart pasirinkta kalbėti apie ateitį, tai susisiejo su laikina forumo pabaiga. Šiemet Tropo premija skirta Jurgitai Jasponytei už eilutę „atmintis – baikštus gyvis – / kažin kur nuliuoksėjo“ iš knygos „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“. Atmintis kaip kontrastas ateities temai, kuri, pasak organizatorių, yra čia. Be atminties ir ateitis neįmanoma.

Ateities klausimai pastaruoju metu siejami su dirbtiniu intelektu. Lukas Keraitis ir Mykolas Katkus aptarė su dirbtiniu intelektu susijusias problemas, pačią dirbtinio intelekto pradžią ir raidą, dabartinius nuogąstavimus ir spėjimus, kaip viskas bus. Visi intriguojančiai diskutavo, nes dabar tai aktuali ir sunki tema. Diskusijos tęsėsi ir sesijai pasibaigus, visi aptarinėjo ir gvildeno tuos klausimus ir skuosdami pietauti.

Ilonos Baniuševič nuotr.

Diskutuota ir apie literatūros ateitį, kas ji yra. Andrius Jakučiūnas prisiminė, kad iš pradžių būna daug iliuzijų, dabar jis mažiau tai sieja su jaunatviškumu. Alvydas Šlepikas akcentavo problemą, kad rašytojai mažai dirba su savo tekstais, tai neretai trina kriterijus. Neaiškumas dėl dirbtinio intelekto ir kokybės mažėjimas kiek temdo ateitį, bet diskutuojantieji sutarė, kad visada bus tų, kuriems reikės geros literatūros. Apie mokslo ir literatūros suderinamumą kalbėjo vertėja Agnė Bernotaitė ir estų rašytoja Epp Annus, vertėja paskaitė rašytojos kūrinių vertimų.

Įvykiai Ukrainoje prisiminti Diletos Deikės ir Jelenos Škulis organizuotu ukrainiečių poezijos siuvinėjimu ant drobės. Tradicija tapęs uogienių aukcionas praskaidrino forumą, šmaikščiai Alvydo Šlepiko vedamas renginys įtraukė daugelį dalyvių ir klausytojų. Aukcione surinktos lėšos perduotos Ukrainos kovotojams per Rašytojų sąjungos fondą.

Prisiminimais apie išėjusius Kęstutį Nastopką, Jūratę Baranovą, Kęstutį Navaką, Ingridą Korsakaitę dalijosi buvę studentai, bičiuliai. Dauguma sėdėjo ant žolės, apsupę ratu kalbančiuosius, o rato vidury snaudė išėjusiems atminti skirtos rožės, po renginio jos buvo pasodintos. Nejučia ėmė lynoti, patylomis, paskui vis stiprėjo ir stiprėjo, kol ėmė taip pliaupti, kad visi bėgo vidun. Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sakė, kad taip išėjusieji su mumis bendrauja.

Bendravimas su jau išėjusiais fotografais vyko ir Antruosiuose Svirnuose: pasibaigus forumui Biržuose, dalyviai skubėjo į Eglės Rakauskaitės surengtą fotografijos parodą, kur galima užsukti apžiūrėti Balio Buračo, Jono Dvariškio, Antano Kazimiero Dilio, Albino Stubros, Mariaus Baranausko ir kitų fotografų nuotraukų.

Gal dar nesyk teks traukti į Biržus, skubėti į renginio atidarymo skaitymus ir svarstyti, kam bus paskirta Tropo premija. Gal nesyk teks žaisti šachmatais lauke klausantis, kaip „Sėloje“ verda diskusija. „Šiaurės vasara“ deda daugtaškį. Gal toji aptarta ateitis ir yra daugtaškis.