●
●
Sapnų kūnuose ieškau žmonių
Kurie dar girdėję mano balsą
Šitų ir anų pasaulių koridoriuose
Bandau išgirsti save šaukiant
Kai pabundu o kūnas – akmuo
Šešėliai braunasi akių tinklainėn
Neišveju
Neišveju rutinos nuotrupų
Bėgu į eilėraščius kabinuos į vizijų briaunas
Šašais skaičiuoju dienas
Bet gyventi dar teks
Ramunės Pigagaitės nuotrauka
●
Kaip vaikystėje
Užsitraukti antklodę ant galvos
Saugantis nuo demonų
Nuo tamsos kuri kėsinasi į tavo nuogą odą
Dar nepasiruošusią jos priimti
Tikiuosi
Kad audinio gabalas
Gali mane išgelbėti
Užtarti nuo šešėlių
Kuriuos randu savo įsčiose
Kurie pulsuoja psichikos architektonikoje
Negaliu žvėrims uždrausti
Ganytis mano kraujyje
Negaliu tikėtis
Kad jie nesudraskys antklodės
Aš vis tiek esu savo
Niekur arti prie išganymo
●
Sūriu jūros vandeniu
Girdau minčių nuospaudas
Mėlyna kaip miražas
Mėlyna kaip išsigelbėjimas
Vis dar jaučiu
Žvaigždžių tvinkčiojimą
Ir vėjo žinojimą
Mano kūnas išsitempęs it burė
Ieško savojo tikslo
Kuris toks pat stabilus
Kaip smėlio struktūros
Nugriūna ant medinių žvejų namelių
Griūna o aš juokiuosi
