Turizmas

 

Turizmas

 

klišės eina kiaurai mano kūną

žmonės atviri tiek kad prateki devynis Dantės ratus dar neišaušus

lengva gauti hašo mylėtis įsitrinti į afterio

pūvančią gydančią žaizdą

sunku suturėti tikrovės vadelę

žirgai yra katės ir jų tūkstančiai

tūkstančių dulkės

sunku suvest kur sapnai šita naktis

primena cheesy Linklaterio filmus

ir kas po to vanduo

kava leis pratempt vieną dieną

skrydis tolyn žinutės

ar ilgesingos ar vidurio rytų vasaros saulė

išdegino galvą iki plikų sentimentų

 

per dvi savaites gavau septynis gyvenimus

mėnesio pjautuvas saldžiai perėjo gerkles

 

kas yra šitas akademinis romantinis poetinis isteriškas turizmas

aš skaitysiu savo tekstus

jūsų sugriautoj mažoj šaly

kurią pisa mafija ir sprogimai

iš mano sugriautos mažos šalies

kurią pisa hipsteriai ir neva pažangi neviltis

parašytus laisvos rinkos kalba

juodo debesio meilės kalba

išsikerojusia Saidos nekropoly

išsikerojusia

kankinių skvere mėlynojoj mečetėj ir Vilniaus rūsiuos

čia irgi kažką sušaudė

 

tik mūsų kalibras labiau vidinis

istorijos nevykėliai kariasi nes jų niekas nebeseka

nes nemoka atlupti peiliu benzino bako skydelio

įmest degančią kruviną skiautę

pūūf o ką tik buvo

beveik netaršus baltas merso hečbeko hibridas

 

būti viduj nuobodu pasikari

būti lauke nesaugu valgai kulką

mėnulio pjautuvas vienodai kabo

po rausvu ar rusvu kaklu

bet kai pjauna

kaip rašė apokalipsėj du dirba tą patį lauką

bet vienas bus paimtas o kitas paliktas

vienas tyčia perdozuoja rūsy kita

susmunka po saulės salvėm

centrinėj aikštėj

apsupta kamaradų

juos apgobdama

mirtina savo tyla

auksiniu akinančiu trenksmu

 

mes nesam panašūs

kai Mekas sakė aš esu palestinietis

sidabrinis mėnesio pjautuvas

ridinėjos jo gerklų šachtose

raižė viltingą

universalų skiemenį

kuris visom kalbom tariamas

Če

 

2023 m. liepa

 

 

●

 

kaip atrodo paskutinė diena

paskutinę dieną paskutinė saulė krenta

ant liepų ir klevo globiančių arkų

skirtingi žalios tonai patylom svyla ir juos dengia

purus elektrinės cigaretės debesis

paskutinę dieną nebėra dėl ko stengtis

dėl to viską darai lygiai taip pat

skrolini susmeigi žvilgsnį pro langą į gegužės vidurį

į patį jos vidų kur vėsi šviesa save susiranda

galvoji kaip būtų kvaila galvoti

skrolini verdi kavą

kol niaukiasi paskutinis vakaras

ir po jo tūkstančiai kitų

visi likę vakarai vienu kartu niaukiasi ir užsimerkia

kaip atrodo paskutinė diena

kažką svajoji užsimerki nepameni