Miuncheno juvelyrikos savaitė – tarp déjà vu ir jamais vu
Nuo papildytos realybės papuošalų iki tų, kuriuose panaudoti smidrų kotai, nuo emaliuotų puodų bokštų ant podiumo iki šamaniškų apeigų konteksto – šiuolaikinė juvelyrika gali būti suprasta labai plačiai. Tai ne tik grožio ar statuso simbolis, bet ir pasakojimo, asmeninės ar kolektyvinės tapatybės išraiška. Inovatyvus medžiagų panaudojimas ir netikėti kūrybiniai sprendimai leidžia juvelyrikai peržengti tradicinio amato ribas, pasiūlydami neįprastus ir įtraukiančius saviraiškos būdus ir tai ypač išryškėja Miuncheno juvelyrikos savaitėje – kasmetiniame nepriklausomame šiuolaikinio juvelyrikos meno renginyje, suburiančiame menininkus, galerijas, kuratorius ir meno kritikus iš viso pasaulio ir šiemet vykusiame nuo vasario 28 iki kovo 3 d.
Miuncheno juvelyrikos savaitė garsėja kaip svarbiausias pasaulio šiuolaikinio juvelyrikos meno renginys, taip pat yra ir viena iš pagrindinių naujų talentų bei inovatyviausių ir eksperimentinių juvelyrikos kūrinių pristatymo arenų. Kaip atsaką į tradicinių juvelyrikos parodų apribojimus, juvelyrai palaipsniui sukūrė savo parodų tradiciją, eksponuodami darbus įvairiose miesto erdvėse – senuose knygynuose, parduotuvėse, mažose galerijose, netgi apleistose metro stotyse ar baseinuose. Šie satelitiniai renginiai šiemet pasiekė rekordinį 68 vietų, kurias reiktų aplankyti, skaičių. Projektui augant, jame vis dažniau jėgas išbando ir lietuvių menininkai – jiems šioje apžvalgoje norėčiau skirti daugiausia dėmesio.
Renginio metu „Galerie Handwerk“ ir „Galerie Weltraum“ vykęs vaizdo įrašų festivalis „SMCK On Reel“ atvėrė naujas juvelyrikos meno perspektyvas. Jau trečią kartą nuo pat festivalio įkūrimo jame dalyvaujanti menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė šįkart pristatė net du kūrinius – kartu su Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentais atlikto performanso „Puo/-das – Puo/-šalas“ videodokumentaciją ir savo personalinį darbą, videoperformansą „Door Knob Jewellery“ („Durų rankenos juvelyrika“). Kūrėja ne vienus metus tyrinėja instaliacijų, videomeno ir performansų potencialą juvelyrikos diskurse, taip parodydama, kad šiuolaikinę juvelyriką galima suvokti ne tik kaip nešiojamus meno objektus, bet ir kaip autonomiškus kūno ir erdvės sąveikos naratyvus. Kūrinyje „Door Knob Jewellery“ viešųjų ir privačių erdvių durų rankenos tyrinėjamos atsisakant vien funkcionalumo ir estetikos kategorijų – netikėtas kasdienio gyvenimo ritualų erotiškumas, atminties ir santykių su aplinka refleksija leidžia menininkei mąstyti apie tai, kaip kasdienės aplinkos objektai gali tapti emocinės įtampos ir atpažinimo šaltiniais, kaip juose galima įžvelgti paslėptas istorijas ar asmenines reikšmes.
„Hat Trick“ („Triukas su skrybėle“) – grupinė paroda, kurioje dalyvavo Ieva Grigienė, Kamilė Stanelienė ir Agnė Žaltauskaitė, – įvyko unikalioje erdvėje „Nofrit Hüte“, ateljė, kurios specializacija – avangardinių galvos apdangalų gamyba. Ši vieta tapo ne tik parodos fonu, bet ir dialogo tarp tradicinio amato ir šiuolaikinio meno erdve, taip pabrėžiant, kaip neįprastos erdvės gali įkvėpti naujas interpretacijas ir sąveikas tarp skirtingų meno šakų. Pagrindinėje SCHMUCK parodoje, vykusioje „Messe“ parodų rūmuose – erdvėje, kurios dydis pusšešto karto viršija Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmų, – buvo pristatyta plataus spektro kūrinių: nuo tradicinės juvelyrikos iki avangardinio dizaino. Jaunųjų kūrėjų paroda „Talente“ suteikė galimybę jaunajai juvelyrų kartai pristatyti savo darbus platesnei auditorijai. Tarp dalyvių buvo ir lietuvė menininkė Aušra Mačiulaitienė – ji eksponavo segių seriją „Aliuzijos“, kurios gintaro dulkių reljefai ir sidabro linijų piešiniai atspindi atminties daugiasluoksniškumą ir sudėtingumą. Šios segės kalba ne tik apie atminimo estetiką, bet ir apie emocijas, kurias galime išreikšti per prisilietimą ir gestus. Segės tampa ne tik dekoratyviniu elementu, bet ir emocinės patirties šaltiniu, leidžiančiu peržengti laiko ribas ir paliesti tai, kas svarbu čia ir dabar.
Miuncheno juvelyrikos savaitė – tai renginys, kurio metu ne tik eksponuojama šiuolaikinio juvelyrikos meno įvairovė ir novatoriškumas, bet ir skatinamas tarpdisciplininis dialogas bei glaudus bendradarbiavimas tarp menininkų, dizainerių ir kuratorių. Nors ilgamečiai dalyviai gali pastebėti tam tikrus pasikartojimus ekspozicijose, ši savaitė tebėra neįkainojama proga atrasti naujas talentingas asmenybes, susipažinti su naujausiomis juvelyrikos meno tendencijomis ir semtis gyvybiškai svarbaus įkvėpimo.
Kaip pažymėjo norvegų menininkas Sigurdas Brongeris, kurio retrospektyvinė paroda buvo atidaryta Miuncheno moderniojo meno pinakotekoje, šiuolaikinė juvelyrika yra smarkiai veikiama šiuolaikinio meno, tačiau pats menas dažnai nepasinaudoja juvelyrikos siūlomomis galimybėmis ir idėjomis. Miuncheno juvelyrikos savaitė siekia užpildyti šią komunikacijos spragą, pabrėždama šiuolaikinio juvelyrikos meno įvairumą, inovacijas ir kūrybinę galią, juk galiausiai šiuolaikinė juvelyrika yra tarsi miniatiūriniai skulptūrų ar instaliacijų eksponatai, kurie gali būti nešiojami kaip meno kūriniai.
Lietuvoje šiuolaikinė juvelyrika vis dar pernelyg priklauso nuo tradicinio supratimo, būdama identifikuojama kaip amatas arba dizaino sritis. Ši ribota perspektyva yra akivaizdus kūrybinės išraiškos ir interpretacijos trūkumas, kuris neleidžia iki galo atsiskleisti juvelyrikos meno potencialui. Pasaulyje juvelyrika kaip instaliacija, performansas ar net vaizdo įrašas seniai yra įprastas reiškinys, turintis gilius kultūrinius ir prasminius sluoksnius, bet Lietuvoje dar reikia stiprinti tokį kritinį suvokimą. Tai būtinas mūsų meno lauko evoliucijos pokytis, nes šiuolaikinės juvelyrikos kaip savarankiškos meno formos interpretavimas gali praturtinti kultūrinį diskursą ir atverti naujas kūrybos bei meno vartojimo perspektyvas.
Straipsnį finansuoja Lietuvos kultūros taryba