GABRIELĖ LAUKAITYTĖ

energijos tvermės dėsnis I

 

trys liko po dešimt vienetų

žiūriu į veidrodį, man trylika, paakiai išvarvėję nuo knygų. palauk. ar tik ne per seniausiai nešvenčiau savo dviženklio skaičiaus gimtadienio, kuris tikrai prasidėjo skaičiumi du?

dar kartą pasižiūriu. vis tiek trylika. mąstymo raukšlelė tarpuakyje. su kolagenu atsisveikinantys žandai. iš spintos išsitraukiu pasą. du ir. SEPTYNI?

              – diego, kiek man metų??

              – nežinau. – suloja.

gal diego trylika? bet tada jis būtų miręs.

skambinu mamai.

              – mama, kiek man metų?!?!?

              – hah, nežinau, turbūt kažkas tarp 27 ir to padalyta iš dviejų.

              – tu juokauji…

              – pyp pyp pyp.

ar mano mama dar gyva?

viešpatie, nejaugi tiek negyvenau, nejaugi pamiršau savo pusę gyvenimo ir jis dabar mane vejasi, vejasi, vejasi. mane apsauginis. ir spf sluoksnis.

              – parodykite asmens dokumentą.

              – man ne trylika, dėl dievo meilės…

              – trylika tai velnio tuzinas, – atitaria nusikaltėlis gretimai.

trylika kartų persižegnoju, trylika kartų pasiunčiu tave velniop, trylika kartų patikrinu, ar užrakinau namų duris.

padauginau. viską. iš dviejų. todėl turėjom būt du su puse po tryliktos valandos akies rainelės tyrime.

 

du su puse obuolio

kriaušės ant obelų neauga

 

nuo aštuoniasdešimt iki šimto puslapių

nenuobodžiauki

nežiovauki

neatrodyk kaip vilkolakis

lakiok

atsargiai

padoriai

tolygiais

šuoliais

ne į kairę

tarp eilučių

paslėpk

savo poreikį

nesigailėki

negedėki

ko neparašei

atmins tavo vaikai

koks nepadoriai

nieks buvai

 

aklas veršiukas

skaičiuoju sveikus

statistikos orgazme

vagiu juodmargius

veršelius

gimtinėje

respublikoj

poezijos

esu nelaukiamas

nesveikas

aklas

skaičius

 

žaidžiu pokerį aštuonioliktam vokiečių gatvės „caffeine“

viršum iškabos auga gėlės

metonimiją atlieka

po jomis sėdinčios lėlės

sujungia taktikas

atverčia kortas

dalina kojas

              – lina, bet jis baisus…

              – man nesvarbu, jis geras.

(vadinasi

gerai

mane

ir

šaibomis

apkloja)

 

 

energijos tvermės dėsnis I

duodu

ima

duodu dar

dar ima

o man?

o man

o man

 

 

energijos tvermės dėsnis II

pritrauki tai, ką išspinduliuoji

spinduliuotė radioaktyvi

aktyviai iriuosi

aktyviai minu

aktyviai lipu

ir aktyviai mirčiai ruošiuosi

 

energijos tvermės dėsnis III

projekciją įjungiu su projektoriumi

laša pikseliai nuo sienos

apie tavo širdį apstatytos

apie tave

apie mane

spindi veidrodžiai

daužau juos kruvinom rankom

metu į sieną

projektoriui nė motais

projektoriai transliuoja

gyvenimą kvazimodo

 

 

energijos tvermės dėsnis IV

viskas jau yra

tau tereikia pasiimti

vagiu magnetuką italijos turguje

vagiu tavo širdį iš kitos moters

vagiu, nes viskas galima

nes moku pasiimti

tada mane nualina

pasiėmimo rezultatai

atšimpa rankos ginti

 

 

energijos tvermės dėsnis V

bijau sakyti tau, ką galvoju

nes pamanysi, kad esu beprotė

gerai, kad tu manai tą patį

todėl bepročiais esame privačiai

 

 

parašyk į dms, slink į privatą, privatūs kambariai striptizo klubuose

gerbiu tavo privatumą

ar sutinki su tais slapukais

kurie slaptai po tavo troškimus paknisę

ištrauks, kad nori jaguaro, kad nori juodo, gal net universalo

bet, pone, mes privačiai jaguarais neprekiaujame

aš suprantu

slapukai

jaguarai

labai trumpam sujaudina

i do it my way

darau viską savu būdu, darau be užmačių

smagu ir užmatau, kad

tu pavydi man

lendu iš užančio?

su tavo baime

su tavu skausmu

su tavo norais?

žinau

nors to nepasakysiu aš

nei tau, nei sau

tame visas pazoras

 

 

trigeriai

nuimu saugiklį

spaudžiu gaiduką

sunkiai tepa

sunkiai sukas

taško nematai

taško mane

taškai pažymėti laike

nuimu saugiklį

trigerį

nuryju

giliai

tegu

taikinį

pasiveja

asvejoj

vištos

rytais

ant kiaušinių

gaidukus

piktais

kutkudak

nulydi

 

 

socialiai nepriimtinos moterys

bėgioja

žaidžia

balsą turi

ir juokiasi

kvėpuoja iš viso

dar kartais būna

ir su kalgotkėm

tom virš kelių

viliotinį sušoka

 

 

dalmatinai

 

Vytautas Kernagis, „Purpurinis vakaras“

 

šunų apskalyti

slepiamės

susigūžę

būdoj

per sąlytį

 

pakuoju siuntinį išsiskyrimo proga

šlapdešrė

rauginti agurkai

batonas

„karūnos“ šokoladas juodas

fermentinis sūris

„volfo“ šviesaus skarba

pasirašau

ate

čia nuo Deli Lamos

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.