●

 

●

 

dievobaimingas kaimynų katinas

ateina kada nori

pavalgo

pailsi

leidžiasi paglostomas

 

pavalgęs

pailsėjęs

paglostytas

išeina kada nori

dievobaimingas

(velniai rautų) ne visada

kaimynų ryžas katinas

 

 

●

 

Jėzus su katino akimis

ar katinas su Jėzaus akimis

kurį labiau pamiltum

kurio labiau nekęstum

kurį paglostytum

o kurį nuvytum

nuo dubenėlio su pienu

liūdną katiną

ar liūdną Jėzų

palabintum susitikęs dykroj

 

dulkėse pasislėpę

mūsų sielų šešėliai

 

 

●

 

kai grįžęs iš darbo rasdavau

geltoną balutę už užuolaidų

televizoriaus dar kur nors

nutraukdavau katiną nuo sofos

išvoliodavau jo snukį toje balutėje

ją iššluostydavau

tada prausdavausi ir pusryčiaudavau

 

kartą

kai pamačiau kraujo dėmeles

ant sofos kur gulėjo katinas

kraujuojantį pritvinkusį spenelį

pažadėjau jo daugiau neskriausti

ir neskriaudžiau

valydavau jo myžalus tyliai

niūniuodamas žiemos lopšinę

 

 

●

 

naktį ūžė rudens vėjas

ryte šalia namo radau

su šaknim išverstą

mano sodintą medelį

 

įkasiau atgal į žemę

pririšau prie kuoliuko

 

kitą dieną vėl radau

išvirtusį

iškasiau apkapojau šaknis

ir

nunešęs į mišką

gražiai padėjau ant žolės

 

grįžau atgal

kastuvu pagilinau duobę

bus katinui –

vis tiek kurva serga
●

 

sakydavo:

taip norisi įkišti rankas į žemę

spausti grumstus sodinti auginti

po kelerių metų

ją rado namie negyvą

teismo ekspertas parašė –

vidinis kraujavimas

taip išsipildė jos noras susilieti su žeme

 

●

 

sėdžiu stebiu vakarą

sniego juodėjimą po langu

vyno mažėjimą daugėjimą

stiklinėje

girdžiu žmona sako

blogai iš jo jau nieko nebus

gydytojai sako ragai

ir ne kitaip

apsidžiaugiau

bent per laidotuves visi susitiksim

pakalbėsim bet kaip apie

tai pasakyti Rimui?
●

 

sapnų gatvėje

gyvena žmonės iš mano vaikystės

 

sapnų namuose

jie miršta ir toliau gyvena

geria pigią juodą arbatą

apšnerkštose virtuvėse

 

eina į darbą ir grįžta vakarais namo

skaityti vakarinių naujienų

kai mes mirtinai nusilakstę

kūrenam pagaikščius ir kepam vogtas bulves

 

ir tylim

nes perdien viskas

išpasakota išrėkauta

 

ir taip akimirkos virsta metais

belaukiant savo eilės į žinojimą

kad kažkur yra mūsų visų

sapnų gatvės
●

 

man patinka poetai

tie žvaigždžių optimistai

jie rašo ir skaito eiles

vieni kitiems