●
psichoanalizės seansas
Wer nie sein Brot mit Tränen ass,
Wer nie die kummervollen Nächte
Auf seinem Bette weinend sass,
Der kennt euch nicht, ihr himmlischen Mächte.
Johann Wolfgang von Goethe
kas įrėžė karalienės luizės inicialus
sigmundo freudo kambario lange
įrėmintame mėlynomis langinėmis
hermano blodės viešbuty
vieną pusiaunaktį, vasarą
dvidešimtojo amžiaus pradžioj?
………………………………………………
…atėjo kaip nimfa – jauna ir gaivi
supainiojus adresą, sezoną ir šimtmetį –
jaunoms moterims taip dažnai pasitaiko –
atsidūrusi viešbuty vietoj pašto stoties
lemtingoje pusiaukelėje
pusiaugula įsitaisė ant freudo kušetės
gracingai užmetė koją ir šleifą
(pusiaumiegiu daktarą
dažnai aplankydavo moterys
netgi realios pusiau
ypač kurortuose
patekėjus pusei mėnulio
arba pilnačiai)
apie ką jiedu kalbėjosi?
kokių rado temų
kokius kompleksus nagrinėjo –
jo, o gal jos?
ar karalienė įsileido į savo pasąmonę?
ar šnekėjo apie prakeiktąjį napoleoną
ar bla bla bla – pusiaunaktį šiaip – apie orą?
o gal ją ištiko isterija, būdinga
jos amžiaus net pusiau realioms moterims?
ar karalienė išliko didinga savo nelaimėje?
o gal svaičiojo apie politinę ar moralinę laisvę –
ir kuri iš jų pusiaunaktį jai atrodė svarbesnė?
ir kokį gydymą daktaras freudas pritaikė?
……………………………………………………………
…užsimušdama ieškau
karalienės luizės deimanto pėdsakų –
nuorodos goethės arfininko giesmei
blodės prisiminimų saugykloje –
visuose namo langų stikluose…
●
juodkrantės kormoranų girioje
juodomis kekėmis
velnio vaikai suka lizdus
medžiai nudžiūvę vaitoja
kerši kaip perkaręs kuinas
kuriuo nujoti gali
tik iki atgriūvančios
jūros pakrantės
gali išmatuoti ten
raganų liežuvio ilgumą
gali palošti
su jūrų velniu kauliukais
ar akmenukais
staiga išnirus jo
jūržolėm apėjusiai galvai
palošti iš savo prisiminimų
ilgesio meilės
prakeikti likimą
parduoti dūšią
aidint nepertraukiamoms
jūros ovacijoms
Dariaus Misiūno nuotrauka
stačiatikių velykos
sename bote ant marių kranto
per stačiatikių velykas
aptinku galimą kontempliuoti
konkrečią vietą
paruošta paskutinė vakarienė –
akmuo ant staltiesės –
juodas duonos kepalas
plytos – forminė duona
ir daug suvertų riestainių
kaip kaziuko turguje…
šepetys – erškėčių vainikas
mėlynas rankšluostis
pora impregnuotų pirštinių
tarytum virti vėžiai
vyno nė kvapo
tikras nature morte
su žuvimis už borto
rainas katinas veltui laukia
žuvies pakrantėj
– laivas jau penkeri metai
mariose nežvejoja –
tyliai skundžiasi senas žvejys
– visos mūsų užveistos žuvys
nueina į rusiją –
į morskoje, rybačij…
mes labai mažai sužvejojam
nes čia tik kanalas
o marios tenai, kur rusija
ten jos penkiasdešimties
kilometrų pločio
ten pilna karosų ir karšių
bet mūsų ten neįleidžia
ir mums tik palankaus vėjo
laukti belieka…
žvejai laukia launagio
ir stačiatikių kristaus
prisikėlimo –
nes visos žuvys nuėjo į rusiją…
ant stalo – šepetys
kristaus kūnui nuplauti
mėlynas rankšluostis –
jam nušluostyti
apsilaupiusios kažkada
žydrai nudažytos durys į triumą –
kristaus kapą
iš kurio jis turės prisikelti…
●
danguj – didžiulė sparnuota rausva žuvis
leidžianti melsvą dūmą
apačioj jos vos įžiūrimas kitas marių krantas –
tobulas sfumato
vakaras
prieplaukoj miega jachtos
užsiklojusios sidabrinėm antklodėm
laukia savo sezono
prie lauko bibliotekėlės
žuvys – blondinės
perskaičiusios maironį
palikusios perukus ant kranto
nardo drauge su antimis
ieškodamos jūrų gėrybių
povandeniniame restorane
●
pamaryje
nupjauti nendrių
aukštakulniai
varnoms pririšti
kad neišlestų
žuvims akių
●
laikas čia slenka lėtai
kaip aulakio pustomas smėlis
kažkada kopa „par nidą“ perėjo
keliaudama ji užtruko gal du šimtus metų –
baltos klampios nerijos duknos
prarijo karvaičių bažnyčią –
o atidavė gal po šimto metų
atidavė ir senosios nidos kapines
su nugludintais protėvių kaulais
o kur dar nagliai, pilkupa ir rasytė
su nuskendusia mariose kryžiuočių
pilim, apie kurią legendas nemirtingas
iš anos pusės atneša launagis ar ožinis…
kopos keliauja ilgai
kol nurimsta, numiršta
tampa mirusios
(iš tiesų tai jos pilnos gyvybės
tik niekur nebejuda)
joms numirti sizifas padeda
nuo tada, kai jis
neria curoniensis apsigyveno
gaudo pustomą smėlį gaudyklėmis
stato užtvaras, tiesia takus
danų kalnų pušimis apsodina
bet vėjo nupūstą smėlį
vis marios pasiglemžia –
tai toks tas sizifo triūsas…
●
eglių
nulūžusios
sutrūnijusios šakos
siunčia
ateities kartoms
laiškus – ritinėlius
trupančius
kaip papirusai
su kinivarpų įrašytomis
fonogramomis
primenančiomis
akmens amžiaus
piešinius
tie jų laiškai
apie vis šiltėjantį
klimatą
ir spygliuočių miško
nykimą
jaukinimas
galima prisijaukinti
akmenį, smėlį, peizažą
saulėtas ar lietingas dienas
jūros atodūsius ir žuvėdrų klyksmą
įspūdžius, keistus daiktus pakrantėj
nesibaigiantį marių ilgesį
išsiduodantį paukščių pulkais
ant pakrantės molo
galima prisijaukinti
gulbes ir antis, burlaivį
rausvo dangaus fone
kaip iš birnstengelio paveikslo
visada turintį kur pareiti
galima prisijaukinti
marių pakrantę, nusėtą kiaukutais
kriauklių paštininkių, pametusių
savo pašto ragą ir įstrigusių
šiam pakrantės ruože
iki kito ledynmečio
Nida, 2023 m. balandis
