NIDA TIMINSKAITĖ

 

psichoanalizės seansas

 

         Wer nie sein Brot mit Tränen ass,

         Wer nie die kummervollen Nächte

         Auf seinem Bette weinend sass,

         Der kennt euch nicht, ihr himmlischen Mächte.

 

Johann Wolfgang von Goethe

 

kas įrėžė karalienės luizės inicialus

sigmundo freudo kambario lange

įrėmintame mėlynomis langinėmis

hermano blodės viešbuty

vieną pusiaunaktį, vasarą

dvidešimtojo amžiaus pradžioj?

………………………………………………

…atėjo kaip nimfa – jauna ir gaivi

supainiojus adresą, sezoną ir šimtmetį –

jaunoms moterims taip dažnai pasitaiko –

atsidūrusi viešbuty vietoj pašto stoties

lemtingoje pusiaukelėje

pusiaugula įsitaisė ant freudo kušetės

gracingai užmetė koją ir šleifą

(pusiaumiegiu daktarą

dažnai aplankydavo moterys

netgi realios pusiau

ypač kurortuose

patekėjus pusei mėnulio

arba pilnačiai)

apie ką jiedu kalbėjosi?

kokių rado temų

kokius kompleksus nagrinėjo –

jo, o gal jos?

ar karalienė įsileido į savo pasąmonę?

ar šnekėjo apie prakeiktąjį napoleoną

ar bla bla bla – pusiaunaktį šiaip – apie orą?

o gal ją ištiko isterija, būdinga

jos amžiaus net pusiau realioms moterims?

ar karalienė išliko didinga savo nelaimėje?

o gal svaičiojo apie politinę ar moralinę laisvę –

ir kuri iš jų pusiaunaktį jai atrodė svarbesnė?

ir kokį gydymą daktaras freudas pritaikė?

……………………………………………………………

…užsimušdama ieškau

karalienės luizės deimanto pėdsakų –

nuorodos goethės arfininko giesmei

blodės prisiminimų saugykloje –

visuose namo langų stikluose…

 

 

 

juodkrantės kormoranų girioje

juodomis kekėmis

velnio vaikai suka lizdus

medžiai nudžiūvę vaitoja

kerši kaip perkaręs kuinas

kuriuo nujoti gali

tik iki atgriūvančios

jūros pakrantės

gali išmatuoti ten

raganų liežuvio ilgumą

gali palošti

su jūrų velniu kauliukais

ar akmenukais

staiga išnirus jo

jūržolėm apėjusiai galvai

palošti iš savo prisiminimų

ilgesio meilės

prakeikti likimą

parduoti dūšią

aidint nepertraukiamoms

jūros ovacijoms

 

Dariaus Misiūno nuotrauka

Dariaus Misiūno nuotrauka

 

 

stačiatikių velykos

 

sename bote ant marių kranto

per stačiatikių velykas

aptinku galimą kontempliuoti

konkrečią vietą

paruošta paskutinė vakarienė –

akmuo ant staltiesės –

juodas duonos kepalas

plytos – forminė duona

ir daug suvertų riestainių

kaip kaziuko turguje…

šepetys – erškėčių vainikas

mėlynas rankšluostis

pora impregnuotų pirštinių

tarytum virti vėžiai

vyno nė kvapo

tikras nature morte

su žuvimis už borto

rainas katinas veltui laukia

žuvies pakrantėj

– laivas jau penkeri metai

mariose nežvejoja –

tyliai skundžiasi senas žvejys

– visos mūsų užveistos žuvys

nueina į rusiją –

į morskoje, rybačij

mes labai mažai sužvejojam

nes čia tik kanalas

o marios tenai, kur rusija

ten jos penkiasdešimties

kilometrų pločio

ten pilna karosų ir karšių

bet mūsų ten neįleidžia

ir mums tik palankaus vėjo

laukti belieka…

 

žvejai laukia launagio

ir stačiatikių kristaus

prisikėlimo –

nes visos žuvys nuėjo į rusiją…

ant stalo – šepetys

kristaus kūnui nuplauti

mėlynas rankšluostis –

jam nušluostyti

apsilaupiusios kažkada

žydrai nudažytos durys į triumą –

kristaus kapą

iš kurio jis turės prisikelti…

 

 

 

danguj – didžiulė sparnuota rausva žuvis

leidžianti melsvą dūmą

apačioj jos vos įžiūrimas kitas marių krantas –

tobulas sfumato

vakaras

prieplaukoj miega jachtos

užsiklojusios sidabrinėm antklodėm

laukia savo sezono

prie lauko bibliotekėlės

žuvys – blondinės

perskaičiusios maironį

palikusios perukus ant kranto

nardo drauge su antimis

ieškodamos jūrų gėrybių

povandeniniame restorane

 

 

pamaryje

nupjauti nendrių

aukštakulniai

varnoms pririšti

kad neišlestų

žuvims akių

 

 

 

laikas čia slenka lėtai

kaip aulakio pustomas smėlis

kažkada kopa „par nidą“ perėjo

keliaudama ji užtruko gal du šimtus metų –

baltos klampios nerijos duknos

prarijo karvaičių bažnyčią –

o atidavė gal po šimto metų

atidavė ir senosios nidos kapines

su nugludintais protėvių kaulais

o kur dar nagliai, pilkupa ir rasytė

su nuskendusia mariose kryžiuočių

pilim, apie kurią legendas nemirtingas

iš anos pusės atneša launagis ar ožinis…

kopos keliauja ilgai

kol nurimsta, numiršta

tampa mirusios

(iš tiesų tai jos pilnos gyvybės

tik niekur nebejuda)

joms numirti sizifas padeda

nuo tada, kai jis

neria curoniensis apsigyveno

gaudo pustomą smėlį gaudyklėmis

stato užtvaras, tiesia takus

danų kalnų pušimis apsodina

bet vėjo nupūstą smėlį

vis marios pasiglemžia –

tai toks tas sizifo triūsas…

 

 

 

eglių

nulūžusios

sutrūnijusios šakos

siunčia

ateities kartoms

laiškus – ritinėlius

trupančius

kaip papirusai

su kinivarpų įrašytomis

fonogramomis

primenančiomis

akmens amžiaus

piešinius

tie jų laiškai

apie vis šiltėjantį

klimatą

ir spygliuočių miško

nykimą

 

 

 

jaukinimas

 

galima prisijaukinti

akmenį, smėlį, peizažą

saulėtas ar lietingas dienas

jūros atodūsius ir žuvėdrų klyksmą

įspūdžius, keistus daiktus pakrantėj

nesibaigiantį marių ilgesį

išsiduodantį paukščių pulkais

ant pakrantės molo

 

galima prisijaukinti

gulbes ir antis, burlaivį

rausvo dangaus fone

kaip iš birnstengelio paveikslo

visada turintį kur pareiti

 

galima prisijaukinti

marių pakrantę, nusėtą kiaukutais

kriauklių paštininkių, pametusių

savo pašto ragą ir įstrigusių

šiam pakrantės ruože

iki kito ledynmečio

 

 

Nida, 2023 m. balandis

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.