Laumės ratas

 

Elniai

ten

auksinių elnių banda
stebi
smaragdinę šiaurės pašvaistę

čia

žemės pilkšvumo aš
stebiu
kasdienį spalvų nepriteklių

jų

kanopos pritaikytos sniegui
kailis atsparus vėjams

mano

pėdos nuolat prisitrina
o plaukai neskirti sušilti

jie

sotūs islandinėm kerpenom

man

netinka daugelis produktų

mes

esam tokie nepanašūs
o galėtume būt

 

Jonpaparčiai

sausra
atėmė upės jėgas vingiuoti

upė
suprato niekados nepasieksianti jūros

jos žiotys
užėjusios maurais, užako

jos laumžirgiai
susirado kitas buveines

jos tvenkiniai
užpelkėjo, pražudę valtis

jos žaltvykslės
išsibarstė po tankius sąžalynus

jų dvaselės
įsisuko į jonpaparčių šaknis

kad Rasų išvakarėse
šie pražystų

 

Statistika

 

kai daiktai netilpo lentynoj

vienam kambary

ant šiaurės rytinio Žirmūnų trikampio kampo –

jie užėmė vonią, virtuvę, balkoną,

išstūmė baldus, kates ir žmones,

sustojo tik prie trapių dilgėlių ryšulių

ir plastmasinių vazonų,

pro pelargonijų rūką išvydę

 

vagysčių statistiką

Keramika

glazūruotas puodelis
krenta ant linoleumo

– bam! –
nesudūžta

– trekšt! –
įskyla

atsivėrusio molio kampas –
geologinis sluoksnis
šiurkštus kaip suoliukų paviršius,
pilko betono plytelės,
nepažįstamos moters paltas,
kontrolieriaus žvilgsnis,
narkomano riksmas,
daugiabučio siena,
kaip žuvų skeletai,
palikti ant stalų po žiobrinių

jie visada buvo šiurkštūs,
tik žvynai buvo jų glazūra

dabar apie tai galvoju
kaskart, kai iš skilusio indo
geriu užplikytus serbentų lapus,
odos paviršiumi liesdama
nepridengtą molį

 

Upės vamzdynuose

palaidotos upės klykia
balsais dumbliaakių sirenų
Šv. Onos smailių pradurtais plaučiais

jos liko čiurlenti
vamzdynuos
žemėlapių fonduos

jos žada ištrūkti
ištirpus pasaulio ledynams

Neptūnui nuteisus myriop
visų laiko juostų diktatorius

tetampa morenų sluoksniais
teformuoja kraštovaizdį

nebeatgimdami

 

 

Laumės ratas

 

Januarius. Saeculum X

 

Kelios žudikiško

Lakio ugnikalnio dulkės

pasiekė Nidos kopas.

Užgimė gyvybė.

 

Februarius. Saeculum XI

 

Užšalusi Baltijos jūra

tapo žuvėdų namais.

Tarp smiltyninių viksvų

vaisius išvydo dieną.

 

Martius. Saeculum XII

 

Livonijos žemėj dygo

pirmųjų tvirtovių mūrai.

Motina nusviedė atžalą

į toliausiąjį jūros tašką.

 

Aprilis. Saeculum XIII

 

Pagonių stabais prakūrė

naujųjų šventyklų krosnis.

Jūreivių šauksmai nutraukė

dugno būtybės miegą.

 

Maius. Saeculum XIV

 

Juodoji mirtis įsiprašė

į išguitųjų kačių patalus.

Apjuosta žvynų ir jūržolių

laumė išbrido į krantą.

 

Junius. Saeculum XV

 

Šiaurės vėjai išsklaidė

Orleano mergelės pelenus.

Smėlio krante pradžiūvo

samanotų garbanų bangos.

 

Julius. Saeculum XVI

 

Korteso ranka sugriovė

Teskoko ežero dambas.

Girios glūdumoj ji siuvo

suknelę iš odos skiaučių.

 

Augustus. Saeculum XVII

 

Virš Salemo miesto sutvisko

kartuvių formos žvaigždynas.

Saulėkaitoj laumė išdegino

žalsvus plaukus iki baltumo.

 

September. Saeculum XVIII

 

Paryžiaus laikrodžiai liovėsi

mušę dvyliktą valandą.

Žvejai, nendrėse sutikę,

nurodė jai taką kaiman.

 

October. Saeculum XIX

 

Prie Rešliaus pilies aidėjo

paskutinės raganos šauksmas.

Priėmusi naują krikštą,

ji rado gentainių pėdsakus.

 

November. Saeculum XX

 

Sviediniams arimus užsėjus,

vagonai patraukė įšalan.

Etnografai pranašavo

laumių genties išnykimą.

 

December. Saeculum XXI

 

Po blankiąja Arkties saule

bunda balsvi ugnikalniai.

Apsisukant laumės ratui,

bręsta nauja saulėgrįža.