alfa vyras keičia doktriną
nuogirda
kartą išgirdau
kiekvieno istorija šventa
paėmiau tą frazę
lyg sužeistą paukštį
ir paguldžiau
tuščioje knygoje
alfa vyras keičia doktriną
nesakyk
verta nuodėmės
sakyk
verta skaistumo
machinacijos
šuns maistui skirtus pinigus
perdaviau poezijos dirbtuvėms
padirbtos ten eilės priminė
svetimų jausmų čekius
buvo nejauku
buvo nejauku
tad kad šuo nebelystų
renkuos klastoti intertekstus
tikiuos labai tikiuos
to nepastebės jokia
lingvistinių nusikaltimų
tyrimo tarnyba
ir neteks grąžinti
keliolikos tūkstančių
į žodyno
sąskaitą
kaulijantys
šuo nepavargsta
kaulyti nuo stalo
žmogus nepailsta
kaulyti kol lieka
memuarai
ir kaulai
ženklas
buvai nepažįstama
išvargus moteriškė
bet su rūpesčiu
pažvelgei gatvėj
o tada
mirktelėjai
taip ir supratau
Dievas yra
ramuma ramuma
ar kada stebėjai
vienuolių akis
tokios ramios
kaip briedis
prieš mirtį
kita vertus
mano šuo ne distrofikas
jis sportiškas
tą patį sakydavau
kai mokytojos miesto pirty
nužiūrėjusios motiną
vėliau aikčiodavo
ausin koridoriuose
kalorijų trūko
bet buvo laisvė
priminė
nepriklausomybės aušrą
tik tiek kad
mama jos nekentė
sakydavo
priklausomybė
nuo nepriklausomybės
toliau rinkdavo butelius
ieškodama juose laiškų
nešdavo priduoti
į muziejų kioske
vieną dieną
banaliai netikėtai
mama išeis
anapirtin
kur nėra mokinių
vien tik buvę mokytojai
du tyrėjai
klausei kas svarbiau
papai ar užpakalis
visą šeštadienį galvojau apie Tave
bet ne apie krūtis ar sėdmenis
apie faktą kad priekaištavai
esą per vėlai daviau chalatą
tai gerokai įbaugino
apie tai ir mąsčiau
didžiąją dalį man skirto
mugės laiko
galvojau
galvojau
galvojau
o tada prie leidyklos graikišku vardu
išvydau moterį deformuotu veidu
pamaniau čia išties trūkumas
o aš tik prisipisinėju
tapo kiek ramiau
nors vis dėlto
kažkur dvasios kertelėje
snaudžia įtarimas
juk neretai po gražiu veidu
slepias deformuota siela
palydėjimas
kokia jautri
paros mirtis
palydima nekrologu
labanakt mylimoji
kovos
nei iš šio nei iš to
susipliekė traumos
mano dominavimas
griebęs už plaukų
parklupdė Tavąjį
baimingumą
tada išsitraukęs skydą
į sceną žengė atsiribojimas
kur papsėdamas
savarankiškumo cigarą
ant fotelio
jau sėdėjo įtarumas
per pilnutėlę salę
įsiplieskus persekiojimui
puolėme gynėmės
gerą tūkstantį metų
kol nepaisydamas įspėjimo
¡vidiniai vaikai!
ant teatro užmaršties trotilą
numetė priešo bombonešis
memuarai
į poeziją
ėjau gretutiniu
pirmiausia
nuėjau versti
žmonių kad darytų
kas man patinka
Tavęs versti
rytais iš lovos
dar interpretuodavau
kitų veiksmus
mat trūko saugumo
vidinis VSD atostogavo
paskiau redagavau
ką kiti skleidė tinkluos
kol vieną dieną
kiek įžūliai pasiūlei
rašyk mane
nerasi geresnio įkvėpimo
už mano iškvepiamą
prieširdžių virpėjimą
sąmyšis
šiaip mes suaugę
bet susitikę
virstam vaikais
žaidžiam kvadratą
kol kaimynai neiškviečia
trikampio žiedo
kam to reikėjo
neatrašyti
nekviesti
paskutinę akimirką
pakeisti detalųjį planą
neklausti
kaip aš
nesakyti
kaip Tu
klausti kaip aš
tik priešinantis
sakyti kaip Tu
bet nenoromis
kad apeitum
kad apleistum
kad praeičiau
kad neatleisčiau
pakilimai ir nuopuoliai
būna jis nukrinta
nuo akmens sienų
kur kybojo
pakėlęs pirštą
tada susimąstau
kaip esam atitolę
it Dievas numetęs bombą
ant dinozaurų Hirošimos
ir kadaise jo meiliai
kurti žvynuoti žvėreliai
krinta ikona
krinta ikona
krinta bomba
krinta bomba
jau greitai
prie mano urvo angos
susiries juodas
nostalgijos šuo
alfa vyras stebi meilės išraiškas
močiutė išlaisvintam kaime
bučiuoja ne savo vaikaitį
prisilietimų kalba
tolimas kaimynas siunčia
žvakę akinius šokolado
dovanų kalba
moteris požemyje suklupus
audžia it voras tinklą
paslaugų kalba
jaunuolis platina memus
juokias iš diktatorių
palaikymo kalba
vyras nutraukia atostogas
iškeliauja visureigiu į pietus
buvimo kartu kalba
kūrėjas
šešias kūrė
septintą ilsėjosi
buvo žiauriai nusikalęs
atsidarė butelį alaus
krito į fotelį
užsikėlė kojas ant stalo
tada ir kilo idėja
poilsio kur nereikia mąstyti
taip atsirado Friends
The Office ir Santa Barbara
tik kažkaip prasileido
šioje vietoje mat
Los Andžele
piktavaliai angelai
jau suko pirmąją
Lucifer seriją
alfa vyras apmąsto pavojus
visi bijo karo
visi bijo mirties
o aš bijau meilės
nieko nėra baisiau
meilė kitaip nei karas
gali išties Tave pražudyti
susilaikymas
klausaisi
ukrainiečių poezijos
akinių kojelėmis
rieda ašarėlės
noriu paduoti
nosinaitę
bet susilaikau
mat man
labai gražu
gervių ašaros
literatūros kritikas skabo rūpesčio ramunę
rūpi
nerūpi
rūpi
nerūpi
rūpi
kam
kam gi
rūpi
Rupi
Kaur
pats sau duobę
einu prospektu
matau ji šypsos
ne man mat
veduosi šunį