Moteris, kurios bijo Kinija
Rašytoja Radka Denemarková (g. 1968) – ryškus čekų literatūros reiškinys. Be to, ji – principinga ukrainofilė: vos prasidėjus karui savo bute Prahoje apgyvendino ukrainiečių pabėgėlių šeimą, šiemet pelnytą Austrijos žemės Štirijos literatūrinę premiją skyrė Ukrainos reikalui. Ji išėjo protestuoti prieš Rusijos imperializmą ir militarizmą. Ji taip pat surengė protesto pasirodymą prie „Aeroflot“ biuro Prahoje. Denemarková yra vienintelė rašytoja, keturis kartus gavusi aukščiausią Čekijos literatūrinį apdovanojimą „Magnesia Litera“, ir dar skirtingose nominacijose (grožinė literatūra, mokslinė literatūra, vertimas ir metų knyga).
Dabar jos skaitytojų ratas plečiasi dėl vertimų ir tarptautinių apdovanojimų. Bene žinomiausias jos kūrinys – romanas „Pinigai iš Hitlerio“ (Peníze od Hitlera, 2006), pasakojantis apie žydę, išgyvenusią Holokaustą, po Antrojo pasaulinio karo grįžusią į Čekoslovakiją ir susidūrusią su visais pagrindinių teisių ir laisvių ribojimais.
Denemarková užaugo komunistinėje Čekoslovakijoje, jaunystėje buvo komunistinio režimo ir Berlyno sienos griūties liudininkė. Šie įvykiai suformavo ją ne tik kaip rašytoją, bet ir kaip visuomenės veikėją bei kovotoją už demokratines teises ne tik savo šalyje, bet ir Kinijoje.
Ji – ir karšta Gudijos reikalo rėmėja. 2021 m. pabaigoje ji kreipėsi į Čekijos visuomenę kalba „Stalinizmas grįžta į Gudiją“ (Do Běloruska se vrací stalinismus), kurioje paragino savo bendrapiliečius sutelkti pajėgas pasaulio pamirštai Gudijai remti. Be progudiškų kalbų Čekijoje ir įvairių kreipimųsi pasirašymo, rašytoja nuolat siunčia atvirukus politiniams kaliniams, rašo laiškus Siarhejui Cichanouskiui. Ji labai įkvėpta Sviatlanos ir Siarhejaus Cichanouskių meilės ir politikos istorijos.
Rašytoja drąsiai kaltina Čekijos visuomenę letargija, depresija, totalitariniu vartotojiškumu ir demokratijos išdavyste. Rašytoja nuolat primena visuomenei apie čekiško – Masaryko ir Havelo – humanizmo išdavystę. Štai kodėl pagrindinė visų Denemarkovos darbų tema yra žmogaus ir visuomenės nužmoginimas. Autorė atmeta ir ignoruoja valstybines ir nacionalines ribas bei parodo, kaip greitai žmogus Europoje ar Kinijoje nužmoginamas, patenka į ideologijų, kapitalizmo, vartotojiškos kultūros įtaką. Ji nebijo kritikuoti Čekijos prezidento Milošo Zemano dėl jo rasizmo, homofobijos ir mizoginijos.
Todėl logiška, kad savo naujausiame 750 puslapių romane „Alavinės valandos“ (Hodiny z olova, 2018, – tai yra sunkios valandos, apskritai krizės metas kiekvieno žmogaus ir apskritai žmonijos gyvenime) ji drąsiai puola Kiniją, taip pat ir Vakarus, kritikuoja aklą žavėjimąsi tariamai idealiu kinų modeliu, kuris, pasak autorės, yra brutalus ir policinis modelis, o jo dabar siekia Vakarų kapitalizmas.
Rašytoja apgailestauja dėl senosios Europos, kuri ignoruoja Kinijos valdžios smurtą savo piliečių atžvilgiu, Tibeto kultūros naikinimą, šiuolaikinių koncentracijos stovyklų, kuriose laikomi tūkstančiai uigūrų, egzistavimą. Viso šio smurto fone pasaulis ir tariamai demokratiški Vakarai toliau ramiai užsako prekes per „AliExpress“, vykdo verslą ir maitina Kinijos diktatūrą. Vakarus žavi kinų harmonija, o rašytoja laužo šį stereotipą, prisimindama šalyje plačiai paplitusią interneto kontrolę, „Google“ paieškos sistemos blokavimą (nuo 2010 m.).
Radka Denemarková akcentuoja, kad alavinės valandos Kinijoje užsitęsė alaviniais dešimtmečiais: 2013 m. Xi Jinpingas tapo Kinijos prezidentu ir iškart pradėjo iniciatyvą „Juosta ir kelias“. Teigiama, kad ji skatina prekybą ir taiką, sujungdama Afriką, Aziją, Europą ir Lotynų Ameriką su Kinija, tačiau kai kurie baiminasi, kad tai – Pekino pasaulinio ekonominio, karinio ir politinio dominavimo pranašas. Praėjus penkeriems metams po išrinkimo – 2018 m. – Nacionalinis Liaudies Kongresas leido prezidentui Xi Jinpingui – pirmajam Kinijos lyderiui nuo Mao laikų – likti poste iki gyvos galvos. Visa tai yra labai pavojingos tendencijos, kurią Vakarai praleido ir neįvertino, ženklai.
Romane tematizuojama šiuolaikinė Kinijos visuomenės kaip totalitarinio režimo forma. Autorė prie knygos dirbo penkerius metus, lankėsi Kinijoje, stebėjo ir kalbėjosi su kinais, gyvenančiais Kinijoje ir Europoje. Taigi dėl kontaktų su Kinijos disidentais jai 2017 m. buvo uždrausta iki gyvos galvos lankytis ir gyventi Kinijoje. „Alavinės valandos“ yra modernios angažuotos literatūros ir apolitiškumo, apolitiško meno ir gyvenimo būdo kritikos pavyzdys.
Drauge šis kūrinys – negailestinga Europos ir Kinijos hibridinio kapitalizmo kritika.
Įdomu, kad galinga milijardinė Kinija bijo vienos čekės, ginkluotos tik gudrumu ir aštriu protu… Šiuo požiūriu rašytoja kaip niekada aktuali Lietuvoje – šalyje, kuri taip pat drąsiai priešinasi Kinijos despotizmui. Deja, čekų rašytojos romanų lietuvių kalba vis dar nėra.
Apibūdindama savo literatūrinį pašaukimą ar pasirinkimą, taip pat reabilituodama šiuolaikinės literatūros naudingumą, Radka Denemarková išlieka nepataisoma optimistė ir tvirtina, kad literatūra yra „visiška bailiai tylios veiklos priešingybė“. Būtent todėl ji pataria skaityti, nes skaitantį žmogų populistams ir diktatoriams apgauti daug sunkiau.
