epitafijos

 

                             močiutei

 

                        vėl esu tas mikčiojantis vaikas

                             tamsiam kambary, apsupta

                             nesuprantamos baimės

                             vaiduoklių

 

Nijolė Miliauskaitė, „Uršulės S. portretas“

 

 

I.

 

stebėjau –

Tave fotografijoje –

atrodei lyg Medėja –

po kruvino akto

 

(fotografas –

buvo tikrasis –

mirties kaltininkas

 

jis priminė budelį:

mėsingas kaklas –

šuniškas šnopavimas –

pasruvusios akys –

įsisiurbusios –

į pozuojantį kūną

 

jis priminė budelį:

tapau šmėkla –

tamsiame objektyve)

 

 

II.

 

Tu –

visuomet –

liepdavai –

meluoti kunigui –

per išpažintį –

sakydavai:

„pasaulis yra grėsmė“

 

(pasaulis –

yra pasyvi baimė –

įsirangiusi viduriuose –

lyg kaspinuotis

 

negalėjau leisti –

kad jis dėdamas –

kiaušinėlius –

daugintųsi –

Tavo vaikiškam kūne)

 

 

III.

 

naktimis –

kai gulėdavome –

vienoje lovoje –

Tu atsidusdama –

kartodavai:

„bijoti reikia gyvųjų, ne mirusiųjų“

 

(Tavo sąmonėje –

esu tik vaiduoklis:

pamėlynavęs kūnas –

ir nukarusios krūtys

 

iš tiesų –

aš pulsuoju

 

lyg pasamdyta raudotoja –

kuri išreiškusi užuojautą –

vagia nuo kapo chrizantemas –

esu beginklė)

 

 

IV.

 

mes abi žinojome –

jog baimė –

turėjo personifikuotą –

žiurkės pavidalą:

 

drožinėjant –

totemines kaukes –

sakydavai, jog –

jos saugo –

nuo žiurkių antplūdžio

 

bet žiurkės –

nuolatos šmirinėdavo –

mano kambaryje:

tik spąstuose –

nerasdavau jų lavonų

 

(stebėdavau –

Tave miegančią:

Tavo kūnas –

taip krūpčiodavo –

lyg sapnuotum –

jų skeletus –

ir raudonas akis:

 

gerai žinojau:

Tavo sapnai –

buvo užkratas)

 

 

V.

 

mes išgyvenome –

Juodąją Mirtį

 

(praėjus košmarams –

atlikinėdavai –

vabzdžių laidojimo apeigas:

stebėdama –

jų spurdančius –

instinktyviai –

besipriešinančius –

kūnelius –

sakydavai:

„jiems sustingus –

mirtis atrodydavo –

lyg rykštė“)

 

 

VI.

 

per Tavo laidotuves –

svarsčiau –

jog tai aš turėjau būti –

Tavo vietoje

 

(bet juk tai tėra –

tik dar vienas jų žaidimas:

 

kol jie geria šv. Mišių vyną –

atlikinėja protokolus –

fotografuoja mano palaikus –

eina paskui juodus katafalkus –

mes lošiame kortomis –

ir jie negali girdėti –

šaižaus mūsų juoko)