Pikulo laiškai (5)

Mielasis pinčiuk!

Pats laikas pradėti gundyti tavo mokinį autoritetais. Tai niekad nedžiūstanti, tiesiog mistiniais būdais vis prisipildanti pekla, beje, klampesnė net už mūsiškę. Tikriausiai ir pats pastebėjai, kad Rūpintojėlio garbintojas nė dienos negali tverti be autoritetų. Gal todėl, kad šis nežinia kieno autorystei priklausantis kūrinys esti pagrindinis visos ekumenos ar prie jos linkstančiųjų potroškis. Beje, globotinio polinkis sekti paskui tave taip pat yra inicijuotas to paties geismo surasti visus kelius pažįstantį autoritetą ir, stropiai mokantis, pačiam tuo autoritetu tapti. Puikiai žinai, kad šiąja kryptimi vesti savo auklėtinius mums vienas malonumas. Juk net ir Nedraugo sekėjai pastebi, kad velniai kalba kai kuriais Šventojo Rašto žodžiais. Nesibaimink, šitokie „liudijimai“ mums nė mažumėlės nepakenks ir globotinio Nedraugui nesugrąžins. Juk tavajam mokiniui, kaip tam mūsų Babilonui, niekad nelemta pagyti. Taigi, pasitelkęs visas savo žinias ir aumenį, posmelėk, kad net ir Biblija pabrėžia autoriteto būtinumą ir apie žmogų, puolusį Edeno sode, neleidžia manyti kaip apie gerą iš prigimties. Atkakliai kalk savo globotiniui į galvą, kad jam, kaip nusidėjėliui, būtinai reikalingas auklėjimas, vadovavimas ir autoritetas. Padrąsink jį, atsainiai mestelėdamas, kad toji reikmė yra sugalvota paties Kūrėjo, kitaip tariant, noksta dėl sąryšio su Aukščiausiuoju. Tai įteigęs, ryžtingai vesk globotinį prievartos, tironijos ir naikinimo keliu. Šitame kelyje tapk nepaneigiamu jo autoritetu ir šiukštu neleisk pažinti „gyvojo“ Nedraugo. Rišk Rūpintojėlio garbintoją margais blizgučiais prie medinio, patogaus jo skersinio, leisk spjaudyti ant priešų ir draugų šventovių, duok pajusti saldžiosios laisvės nuo Nedraugo skonį. Kasdien skelbauk jam mūsų senąją doktriną cuius regio, eius religio, išmoningai prie jos klijuok autoriteto priedermes, plak į krūvą kompetencijas – žaisk tuo iki soties. Porink jam, kad tapęs mokytoju turės teisę daryti savo mokinių klaidas, o kaltę, remdamasis įgytu autoritetu, galės projektuoti jam patogia linkme. Be atvangos dudenk, kad žmogus yra išteisinamas ne dėl savo nuopelnų, bet dėl Nedraugo Sūnaus išganomojo darbo. Turbūt numanai, kaip globotinis šią tavo tiesą įvertins ir išlukštens, tegu ji tampa jam niekuo nepakeičiamu vademekumu. Pernelyg nesirūpink, jei jis kartais susigundys užsukti į mūsų Nedraugo namus – nieko pavojingo jis ten neras, tik pačioplos duoninio Nedraugo kūno, sau ir kitiems palinkės ramybės ir, išdidžiai sušlaminęs kurio nors savo gentainio abrozdėliu, ners laukan genamas smaugiančio nerimo, lėks kiek kojos neša tolyn ir, sugrįžęs prie to paties Nedraugo rūmo, nirtulingai ims kalti jau ne 95, bet 195 ar net 1095 tezes. Beje, kol šias pamokas tau į raguotą kramę kalu, mūsų auklėtinis laiko veltui negaišta – ne tik ant Nedraugo, bet ir ant savo gimtų namų garsingas, jo kelią grindžiančias tezes – autoritetingas tiesas kala. Puiku, tenepagaili Tėvas jam stipraus smūgio! Tik sergėk, kad Rūpintojėlio garbintojas neimtų pernelyg garsiai burnoti prieš Nedraugą. Tikriausiai stebiesi tokiu mano įspėjimu, tačiau atmink, kad prie tavo mokinio bet kada gali prilipti koks maloningas, geros valios (nepatikėsi, bet net ir šiais laikais tokių pasitaiko) tipas ir, sapaliodamas apie visokias agapes, parenezes, teofanijas, mėginti sutaikyti jį su Tėvu. Nuogi tie žodžiai mums žalos nepadarys, tačiau jei jais bus išjudintas globotinio smalsumas, mūsų ragai gali apsvilti. Visad turėk omeny, kad nėra nieko blogiau už tyrą norą, gerą valią ir kilnius ketinimus – juos įžiebus, ne juokais gali išsipildyti mėlynajam kupole kadais nuskambėjusi pranašystė apie miglotą šansą Rūpintojėlio garbintojui paveldėti Nedraugo sukurtą karalystę. Laimei, mokinys šią pranašystę (kaip ir sąžinę), stropiai laikydamasis savo laikotarpio instrukcijų, yra patikimai klonavęs. Taigi į Karmelio kalną jis niekad neužkops ir Karaliaus nepagarbins. Tuo džiaugdamasis, linkiu jam spėriau pulti mūsų duobėn, o tau, pinčiuk, prisakau būti budriam ir išmoningam!

Tavo mokytojas Pikulas