Eilės
Sugrįžimas. Į begalybę
Aš visuomet į liūdesį grįžau,
o liūdesys į lygumas.
Algimantas Mackus
užsilaukė laukai –
ilgai
negrįžai
saugiame jų glėbyje
nesvarumo
saldybė
nemąstoma sala
lyg perkėla
į
kitą sielos krantą
kur šimtamečių medžių sąšaukos
pašventintos paplentėmis
Virsmas
pro stingdančias
erdves ir nerimus
iškrėsti –
kur?
galėčiau, jei galėčiau
kur?
tą ilgesį, tuos pelenus?
užželdinti išdegintas kertes
neprakalbintas,
apsakyti neapsakoma
ir išsilaikius virsme
išsitekt tarp dangaus ir žemės?
Ramunės Pigagaitės nuotrauka
Iš aukštai
aš – Asche*
šiltutėlis
pelenų ryšulėlis
netelpu
į standartinius rėmus
nuo žemės
traukos
atsiplėšus
išretėjusius atmosferų
sluoksnius
ištvėrus
ir atsivėrus
sugrįžtu aitvaru
žemėn
kad meilė
niekada
neišblėstų
Atrama
brakst, trinkt, blykt…
akimirką pasiremiu
į turėklus
įsikimbu
į mamos suknelės kraštą –
atlaikė –
ir šį kartą
atlaikysiu
ir aš
paradoksų protrūkį:
durstyti, durstyti – Durst**
pašėlusiam sąstingy
suvilgyk man lūpas
nemarumo vingyje
* Pelenai (vok.).
** Troškulys (vok.).
Auginti gelmę
Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip.
Mk 4, 27
Žodį prie žodžio
raišioti,
rišti,
mintį pagauti,
išnešioti, pratęsti,
pasiklydusios eiti ieškoti,
neleisti pražūti.
Megzti ryšius su žmonėm,
su pasaulio vėsa
ir vienatvės strėlėm.
Kaip tinklą nerti,
siūlelį prie siūlelio
regzti,
regzti,
kad atlaikytų,
atsivėrus prarajai,
pasvirus /
prie bedugnės
k
rašto.
Gilius išgyventi
sielų ryšius –
plyšius,
auginti savyje
ir kitame
gelmę.
Tabula rasa
tvilkte nutvilko
kai prisimenu –
užkaistas puodas
varlių prūde kurkimas
vienkiemis laukuose
raudonas mūras
nepakartojamai baltai
baltai
greitakalbe pradėjus berti
mangaratkė
kriaušiukės saldžios
užderės rugpjūtį
prikrėtus jų
sterblėn surinksi
praeinant šakos
linksi
linksi
linksi
nepakartojamai lengvai
lengvai
per pievas kvepiančias bridau
klaidžias mintis ujau ujau
baidžiau
braidžiau
po miško balų
samanotus patalus –
liūliavo liūnas
sau uoliai
pėdas bučiuodamas
kaip kūdikiui
tyrai
taip viskas buvo
tobula
ir liko –
neatkartosi
neištirsi
ne!
nusėdusio tyrumo
drumzlinam prūde
Apie nebūtį
Po mūsiške aiškiąja, kalbančia kalba tyliai banguoja kita, neišsakoma ir neparodoma, negirdima ir neregima kalba, Niekio ir Esmo kalba, taigi galbūt netgi dvi kalbos.
Arvydas Šliogeris
nėra
nes
yra
nebūties gestas
tyliai užgęsta
atpažintas
moste
atminties iškiliajame soste
aidas – laidas
spengesys
nebūties
spurdesys
kažkas kuo
nepasidalinsi
nei su artimiausiu
išsiilgusi
nėra
tai
yra
aklas Niekio ošimas
nesusipratimas
gramatinis pratimas
įprotis
kiaurymė drevėj
nebūties šėlsmas –
velkasi
velkasi
pažeme –
iš kailio neriasi
per galvą verčiasi
apeiti
neįsileisti
apeiti apeiti
kaip negandą
stengiuos
lyg iš niekur nieko
garai
išsisklaido
dingsta sapnas
niūrus ir tikras
Sulaikiusi kvapą lig šiolei
lekiu aš,
keturmetė,
su blėkiniu puoduku
pas močiutę:
Pienyčio!
Baltyčio!
Gražyčio!
su putom, su putom, su putom
leidžiuosi
nuo kalniuko,
kad įpiltų
dar neataušusio,
šilto
su putom, su putom, su putom
siurbiu godžiai
sulaikiusi kvapą –
lig šiolei
nenusišluosčiusi lūpų
nes žodžiai,
nes žodžiai
man trykšta, man liejas
į himną gyvenimui
per liepų alėjas
Ramybė
Prisiminimų vitražais
peršviesti
virpa delnai
kylant ir leidžiantis saulei į nežinią
tarpeklių lynais
įtemptais tarp bedugnių –
nuo plaukų
iki pėdų
ramybė – ramybė
pabudo
prigludo
nusėdo
surakinęs nerimus
neperregimas rūkas
pakviečia susisukti
tylą
plaikstomą vėjų sraunių
suvynioti ją
standžiai
sausai
į drobulės baltumą
– akinantį –
Poezijos sodelyje
vaizduotės vyzdžiuose vėlai
vaikystės puslapius vartai
neįmatai –
pro užtrauktas užuolaidas
lyg aidai lyg išblukę veidai
lyg užuominos
skleidžias
bulvių žiedais
atatupstai
atatupstai
atsitolinus
iškedentuose prisiminimuose
baltutėlis minkštimas
krieno macnumas
bičių geluonies
saldus nemarumas
staigiam posūky
minčiai ištrūkus
ore pakibus
bet nenutrūkus –
poeziją vėjas
tėvo sodelyje
sodele***
sodelyje
sėja
nepailsdamas
** So vokiškai reiškia „taip“, švabų tarmėje sodele (su malonybine priesaga -dele) ištariamas po ilgiau trukusio, pagaliau atlikto darbo pasigėrėjimo džiaugsmui išreikšti.
