Eilės. RAIMONDA JURČENKIENĖ

*

bėga per kiemą gaidys
iš po kirvio ištrūkęs
po žydinčiom vyšniom
raudonas kraujas
trykšta
į pavasario veidą
gieda vyšnia
bitėm kamanėm dūzgia
pilnas dangus bruzdėjimo
balto ir tiršto
eik į stubą
vaikeli
bėk
(vyšnyne kažin kas šypsos)

sakai saldesni už medų
nuodingi
niekad nevalgyk

kur ten ištversi
senas vyšnynas neveda uogų
lipnios geltonos ašaros
iš kamieno sudiržusio sunkiasi
saldūs ir aitrūs vyšnių sakai

žagrė vyšnyne rūdija
pamiršta
nereikalinga
į žemę šaknis suleidus
kas pavasarį žydi
be jokio darbelio
tuščiai aplink strikinėjančią
už pakarpos sugauna

buvo

paskui atėjo kiti
ir vaikystę aparė

nei žiedų nei vyšnių
kaip dabar sužinot kas tas
kuris šypsos vyšnyne
pamačius neatpažinčiau

(vaikeli
niekad vyšnios sakų nevalgyk
apsinuodysi
ir visą gyvenimą skiesi eilėraščiais)

*

neverk
mes išsikepsim tortą
iš smėlio
trijų aukštų
(būtinai)
akmenėliais gražiai išpuoštą
o jam neduosim
tegu gailėsis
nebeverk
pamatysi bus linksma
puotausim ir švęsim
po žydinčia liepa

tu nieko negali pakeisti
maža mergaite
tai ką siūlai
žaidimas

juo apgauna tave
tavo liūdesį užkalba
tavo ašaras šluosto
po žydinčia liepa
nėra tų menių
kurias tu sukūrei
kiti į jas užeit negali
durų nemato

suaugę nebetiki
tortais iš smėlio

maža mergaite
anksti pradėjusi gelbėti
nusivylusius
kas išgelbės tave
nuo savęs nepaisančios meilės

*

žinoma netikiu pasakom
(negi manai
kad pasakysiu teisybę
kad leisiuosi išjuokiama
seniai išmokau
suprasti kokio atsakymo reikia
tiesa tik man pačiai)

kai niekas nematė
raudojau
(leidau sau)
laidojau
sugriautą džiaugsmo karalystę
švelniai kalbantį vilką
(balto jo kailio niekad neglosčiau
jau nepaglostysiu)
laimės paukštę ryškia spalvota uodega
(nė vienos plunksnos neradau)
šaunius didvyrius ir slibinus galingus
(su jais nesusikausiu)
sumažėjo pasaulis
susitraukė
(lyg kartus sudžiūvęs riešutas)
nubluko spalvos
ištuštėjo šešėliai
patikėjau
kad pasakos pramanas
kvailiem vaikam pralinksmint

bet viskas šiek tiek kitaip

net ir netikinčią
jie mane susirado
prasikalė kiaurai logikos dėsnius
iš sapnų atsibastė
tie
kurie gyvena pasakų karalystėj
tikri
(jei nematai
dar nereiškia kad nėr)

bet aš tau nieko nesakiau
jei pasakyčiau viską
manęs neatpažintum