Sapno noktiurnas
Kaip Šopeno antrasis noktiurnas
tavo laikas brolau klavišais
bėga pirštai lengvai neskubėdami –
tyliai vėjas pušų viršūnėm
Ir tada paslaptis kai liejasi
kaip upelis į upę čiurlena
visos seklumos gimsta sietuvom
visos gelmės sėkliais pavirsta
Sėdi vienas tylus keleivis
savo galvą žilą parėmęs
o laukymėje miško dvaras
kuriame niekas nemiega
Atsibudęs keleivis galvoja
kokį sapną jis čia susapnavo
už langų kai muzika skamba
liejas burtai Šopeno noktiurno
Gal keliaukim toliau keleivi
mano kelias o tavo muzika
kai pasieksime kelio galą
dar išgirsim garsus noktiurno
Ir tada tik pažvelgsim į dangų
ten orkestras seniai jau groja
skamba muzika seno noktiurno
ir Šopenas niekad nemiega