Danse macabre

 

Scenarijus alegoriniam filmui

 

Veikėjai

 

ALGIMANTAS PUIPA

VYTAUTAS ŽALAKEVIČIUS

 

Vakaras, neoninių lempų apšviesti Zervynų kaimo trobų šiaudiniai stogai Lotynų Amerikos valsčiuje

 

PUIPA (beldžia į garsaus režisieriaus buto duris Šilo gatvėje). „Atsiprašau“! Ar galiu užeiti?

ŽALAKEVIČIUS (spigiu moterišku balsu). Kas ten, už durų? „Arkliavagio duktė“?

PUIPA. Ne, čia aš, Puipa, Algutis, kino studentas.

ŽALAKEVIČIUS. Jooo… ooo, tikrai sakai, nemeluoji?.. Kažkur girdėta… Tada įeik. (Bet durų neatidaro) Ko tau reikia, mažuti? Paskolint pinigų pachmielui?

PUIPA. Scenarijaus.

ŽALAKEVIČIUS. Neturiu, viskas perrrašyta, sukontempliuota, surežisuota, suvaidinta…

PUIPA. Gal aš galiu savo idėjomis padėti?

ŽALAKEVIČIUS. Kai baigsi padėti, padėk po slenksčiu.

PUIPA. Vytautai Pranovičiau, kad aš rašyt nemoku.

ŽALAKEVIČIUS. Sakai, esi neraštingas? O pradinę baigei? Ką mokyklos suole skaitei? Antaną Vienuolį? O. Henrį? Raidžių nepažįsti? Tai imk paišyti, maliavoti.

PUIPA. Aš noriu režisuoti.

ŽALAKEVIČIUS. Surežisuok mane. Aš esu Dievas „Dievų miške“.

PUIPA. Maestro, praverkite duris, norėjau paklausti, ką man daryti? Iš Antalieptės tėvas išvarė, sako, dykaduonis esi, kokia iš tavęs nauda tai mūsų hidroelektrinei, Antalieptės marioms, geriau dumk į Maskvą arba augink tulpes Vilniuje, Fabijoniškėse. (Žliumbia)

ŽALAKEVIČIUS. Tu Maskvos neliesk, ten mano karalija… Žinai ką, geriausias mano patarimas – imk ir ženykis. Nori, papasakosiu, kiek aš moterų turėjau?

PUIPA. Išvardinkit, gal man kuri nors tiks…

ŽALAKEVIČIUS (piktai). „Na, šito tai nebus!“, kaip sakė mano personažas Marcinkus, bubindamas banditą abiem kulokais. Cha cha cha… (Kvatoja, paskui atlaidžiai) Na gerai, įsiliek į mano būstą. Bet neilgam, atmink, manęs laukia „Pasaulis, kuris priklauso vyrams“. Nežliumbk. Nebūk boba. Eikš į vidų. Tu man patinki.

PUIPA (įtrepsi, nuolankiai sustingsta, pirštu pasiremia į ąžuolinį stalą su kompiuteriu). Jūsų pasaulis jau išsisprendė, viskas įvyko… Juodai pavydžiu. Noriu toks pat būti įžymus.

ŽALAKEVIČIUS. Klysti, jaunikaiti, manęs laukia kai kas daugiau – kosmosas, visata, „Tas saldus žodis – laisvė“. (Koja pastumia taburetę, išsiuvinėtą japonišku šilku) Tai yra „Faktas“!

PUIPA. O, Mesire…

ŽALAKEVIČIUS. Nepainiok turkų kankinio su kino genijais!

PUIPA. „Atsiprašau“… (À part: „Reikėjo keltis ir eiti, nes už durų laukė mašina…“ Iš kur čia tas prakeiktas tekstas, tvinksi galvoje nuo pat ryto?)

ŽALAKEVIČIUS (nutuokia, ką galvoja jaunasis kūrėjas, šelmiškai primerkia akį, spragteli pirštais). Tai frazė iš mano filmo. Palik ją ramybėje. Užsiimk „Kelio ženklais“. Teises turi? (Puipa purto galvą) O bobą?..

PUIPA. Ne, aš kol kas studentas. Nieko neturiu, tik vieną moterį esu nusižiūrėjęs. Ji mano angelas, tokia trapi, skaisti, romantiška, kaip „Elzė iš Gilijos“… Jos tikras vardas – Janytė.

ŽALAKEVIČIUS. Prasti popieriai, to neužtenka, reikia turėti vyrų kompaniją. Kitaip kinui šnipštas… Gerai jau, gerai, nustok snargliuotis, aš tau paskolinsiu savo keturis vyrus.

PUIPA. „Kentaurus“?

ŽALAKEVIČIUS. Griebk aukščiau – tai broliai Lokiai! Tokio kvarteto tavo filmui užteks?

PUIPA. Bet kad jie man per seni.

ŽALAKEVIČIUS. Nieko, pagrimuosi, šliūkštelėsi viskio į koserę, spirsi į užpakalį, kaipmat atjaunės. Bus „Gyvieji didvyriai“. Supratai mano kino režisūros metodą?

PUIPA. Meistre, o ar galima, kad filmą tada pavadinsiu „Mano moteris ir keturi jūsų vyrai“?..

ŽALAKEVIČIUS. Neskubėk būti „Žvėris, išeinantis iš jūros“. Dar paūgėk. (Nuo kompiuterio klaviatūros paima „Marlboro“ cigaretes, atkiša Puipai). Rūkysi?

PUIPA (susinepatoginęs). Tai kad aš turiu savo. (Išsitraukia apglamžytą pakelį, nedrąsiai sumikčioja) M-m-man… kol kas tik šitokios pagal kišenę…

ŽALAKEVIČIUS. Parodyk. (Puipa paduoda, meistras varto pakelį) Kas čia per smirdalas – „Jūratė irrr…“

PUIPA (skubiai). …Onaitytė! Geniali aktorė.

ŽALAKEVIČIUS. Ak ta, iš Kauno…

PUIPA (sumišęs). Ne, ji vilnietė.

ŽALAKEVIČIUS. Šit kaip? Atmink, visi vilniečiai nekenčia Kauno. O visi kauniečiai nekenčia Vilniaus. Aš taip pat. Atvykau jo sunaikinti, tokia Žaliakalnio šventa misija.

PUIPA. Ir visam kino menui bus „Edeno sodas“?

ŽALAKEVIČIUS (užsirūko, prisimerkia). Na ne visam. Kai ką pasiliksiu. Dabar štai tau tokia užduotis – imk mano novelę „Šeši karpiai“, lėk į kino studiją, meno tarybos pasitarimo metu mesk juos direktoriui Lozoraičiui ant stalo ir garsiai, linguodamas galvą, mįslingai iškošk pro dantis: „Niekas nenorėjo mirti“, ar ne, viršininke?“ Ir užvertęs galvą nusikvatok. Čia toks Čikagos mafijos ženklas. Tik paskubėk, kol žuvys nepašvinko… O, beje, gal su kvapeliu bus dar veiksmingesnės… Jeigu užduotį įvykdysi be klaidų – tavęs laukia didinga ateitis, „Velnio sėkla“ tu…

PUIPA. Supratau, čia, taip sakant, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“. O Mesire, jūs mano buksyras!

ŽALAKEVIČIUS. Vadink mane kukliai – „Mesijas“. Tai mano nesukurto animacinio filmo scenarijaus pavadinimas. Jau kadai kadės parašytas, klausyk, cituoju: „…Šuniukas eina pro senovės vyrų statulas, pro šventyklas ir pilis, o paskui jį traukia minia džentelmenų – laimingų, pilnų vilčių… Šuniukas kartkartėmis pakelia leteną ir šlapinasi… Ir kiekviena balutė virsta gyvybinga, žydinčia oaze.“ Čia lyg ir apie tave, ar ne, studente, panašu? Tau patikiu sukurti pieštinį filmą. Juk tu tapai? Girdėjau, esi dailininkas? Mes tau europiniame festivalyje įteiksime prizą „Už geriausią nacionalinės literatūros klasikinio kūrinio įkūnijimą ekrano drobėje“. Tik režisuodamas nenusirisk iki reklaminio kičo.

PUIPA (pašoka, puola prie durų). Ne, šito tai nebus! Aš išgelbėtas! Bėgu. Nusipirksiu „Marlboro“ cigarečių ir kibsiu į kino režisūros Pegaso karčius. Mesijau – jūs Dievas iš „Dievų miško“! (Išbėga, net nepasiteiravęs apie animacinio filmo honorarą)

ŽALAKEVIČIUS (šaukia pavymui). Svarbiausia, neužmiršk gerai suskaičiuoti – turi būti šeši karpiai! Ne šuniukai!

PUIPA (rėkia jau iš laiptinės). Supratau – „Žuvies diena“! „Atpildo diena“! Lekiu. Manęs laukia „Amžinoji šviesa“-a-a! „Procesas“-s-s!.. Išsvajotas „Bilietas iki Tadž Mahalo“-o-o!

 

Lėtai gęsta žėruojanti Žalakevičiaus cigaretė, lieka tik vis labiau įsidegantis lietuviškas kinematografas

 

U ž t e m i m a s