Kaip ekonomistai „čiešino“ sociologus
…bet negalėjo susikalbėti, todėl sukūrė frazių žodyną
Ši intelektualinė meilės istorija tarp skirtingų mokslinių disciplinų amžių sandūroje JAV jau netrukus, tačiau pirmiausia pakalbėkime apie kalbą, kalbas ir tai, ką įvairūs vieši asmenys kartais nori pasakyti. Kalba, kaip žinoma, nėra tik gyvenamojo pasaulio atspindys, ji yra tai, kas aktyviai kuria ir perkuria pasaulį, esantį aplink mus. Lietuvos ir pasaulio politikoje ne vieną dešimtmetį dominuoja ekonomistinė kalba, ekonomistinis pasaulio vaizdavimas ir jo (per)kūrimas. Toliau pateikiamas sociologijos ir ekonomikos žodynas parodo, kad ekonomistiniu žodynu dažnai pasakoma ne tai, kas yra, o tai, ką norima pasakyti. Žodžiai gali ne tik išreikšti, bet ir nuslėpti. Laimei, racionalieji ekonomistai, savo viešųjų svarstymų atspirties tašku dažniausiai laikantys individą ir jo naudą, taip pat yra žmonės, patiriantys socialinių santykių teikiamų malonumų pagundas. Ekonomistai gali būti vadinami sekuliariųjų laikų žyniais, šiandien iš televizorių ar kompiuterių ekranų aiškinančiais mums įvairius dalykus, tačiau net ir jie turi savo silpnybių, kurioms paėmus viršų jų kalbėjimas tampa suprantamesnis.
1990 m. dviem Čikagos universiteto ekonomikos doktorantams Jeffrey A. Smithui (šiuo metu Viskonsino universiteto ekonomikos profesorius) ir Kermitui Danieliui (Čikagos universiteto viceprezidentas) pabodo „tūsinti“ su kitais savo disciplinos atstovais, todėl jie nusprendė pasiganyti naujose lankose. Aplenkę politologus ir antropologus, jie nusprendė susidėti su sociologais, tačiau netrukus susidūrė su rimta problema: dėl ekonomistų ir sociologų žargonus skiriančios kalbinės prarajos abiem pusėms sunkiai sekėsi susikalbėti. Taip J. A. Smithas ir K. Danielis sugalvojo parengti „Ekonomikos–sociologijos frazių žodyną“. Kaip savo tinklaraštyje „Ekonominė sociologija ir politinė ekonomija“ pažymi Ben Guriono universiteto doktorantas Olegas Komlikas, žodyne vyrauja devintojo dešimtmečio JAV sociologų žodynas, tad kai kurios frazės gali būt menkiau pažįstamas, tačiau ekonominė terminologija, rodos, nedaug pasikeitė.
Tikiuosi, kad šis žodynas jums pravers, net jei ir nesate nei sociologas, nei ekonomistas. O jeigu kuris skaitytojas norėtų sudaryti „Disciplinos X–ekonomikos žodyną“, galite pasidalinti juo su mumis.
Vertėjas
JEFFREY A. SMITH, KERMIT DANIEL
Ekonomikos–sociologijos frazių žodynas
Dažnai jus gali apimti nuobodulys vien nuo minties apie dar vieną naktį pas Jimmy, praleistą kalbantis vien tik su savo draugais ekonomistais. Juk net ir fakulteto kolegų vaikų istorijos galiausiai ima varginti, kai yra pasakojamos trečią ar ketvirtą kartą. Tokiu atveju gali kilti noras pamąstyti apie socialines interakcijas su vienos iš daugelio kitų universiteto disciplinų studentais. Jei pamėginsite tą daryti be pasiruošimo, greitai suprasite paklydęs iš pirmo žvilgsnio atsitiktinio žargono tankumyne, painiojantis politinio korektiškumo ar aprangos taisykles, ar bendro pobūdžio nenuovokoje.
Siekdami išvengti šios problemos, parengėme „Ekonomikos–sociologijos frazių žodyną“, jog ekonomistai galėtų priderinti savo kalbą taip, kad ji būtų suprantama sociologams. Pasirinkome sociologus, o ne politologus, nes pastarieji dažniausiai yra nemalonūs, išsekę žmonės stiklinėmis akimis, o sociologai dažnai yra linksmi ir patrauklūs. Kitaip nei antropologus, juos galima pasikviesti į vakarėlius per daug nesijaudinant dėl sidabrinių stalo indų, o jų retorika, kai ji traktuojama kaip muzikinis fonas, turi malonų, lyrišką ritmą. Kas žino, jei naudositės frazių žodynu gana stropiai, galbūt net susižadėsite su vienu iš jų.
Kad suprastumėte, kaip naudotis žodynu, pažvelkite į šį sakinį:
Tiems vargšams reikia daugiau pinigų.
Sociologijos skiltyje raskite žodį „reikia“ ir pakeiskite jį ekonominiu atitikmeniu:
Tie vargšai žmonės nori daugiau pinigų.
Juk nebuvo sunku? Kitąkart, kai norėsite pakalbinti sociologą arba, sergėk dieve, perskaityti kokį straipsnį sociologijos žurnale, turėkite žodyną kur nors po ranka ir nekils jokių sunkumų.
I skyrius: iš sociologijos į ekonomiką
Sociologinis terminas ar frazė Ekonominis terminas ar frazė
racionalus elgesys aiškių matematinių skaičiavimų pagrindu
priimtų sprendimo taisyklių taikymas,
derinant jį su naudingumo funkcija, kurioje
vienintelis argumentas yra piniginis turtas
reikia nori
skirtingos vertybinės orientacijos tinginystė
koreliuoja su koreliuoja su
nulemia koreliuoja su
sukelia koreliuoja su
struktūrinis institucinis
požymių dažnių lentelės neparametrinė regresija
empirinė veikla požymių dažnių lentelės
struktūrinė analizė mažiausių kvadratų metodas
išsami struktūrinė analizė logistinė regresija
endogeninis endogeninis
egzogeninis endogeninis
padėtis miesto hierarchijoje kokio dydžio mieste gyveni
priežastiniai santykiai bendroji pusiausvyra
išnaudojimas sutartis
diskriminacija darbo užmokesčio skirtumas
menkai apmokamas darbas nenašiai dirbantys darbuotojai
korporacinis elitas našiai dirbantys darbuotojai
patriarchatas (I) lyčių darbo pasiskirstymas, paremtas
technologiniais skirtumais
patriarchatas (II) šeima
buržuazinis seksualinis privatizmas monogamija
nenormatyvinė šeimos sąranga vieniša motinystė
socialinis kapitalas (I) decentralizuotas draudimas ilgalaikiuose
santykiuose
socialinis kapitalas (II) tavo draugai
modelis (I) paaiškinimas
modelis (II) diagrama su apskritimais ir rodyklėmis
klasė grupė studentų
socialinė klasė ypač draugiškų studentų grupė
klasinis elgesys neišnaudotos galimybės gauti naudos
marksistas marksistas
socialistas marksistas
komunistas marksistas
komunistiškas marksistiškas
valdžia valstybė
pelno maksimizavimas pajamų maksimizavimas
pelną maksimizuojantis elgesys diskriminacija
monopolininkas didelė firma
nedarbas laisvalaikis
darbo jėgos atsiskyrimas laisvalaikis
makroekonomika keinsistinis pasiūlos valdymas
konservatyvi makroekonomika neoklasikinė ekonomika
neoklasikinė ekonomika ekonomika
marksistinė ekonomika sociologija
socializacija informacijos kapitalas
hipersegregacija hiperbolė
II skyrius: iš ekonomikos į sociologiją
Ekonominis terminas ar frazė Sociologinis terminas ar frazė
elastingumas nulis
informaciniai kaštai besikeičiantys skoniai
technologiniai iššūkiai besikeičiantys skoniai
santykinės kainos pokyčiai besikeičiantys skoniai
racionalus elgesys nuoseklus elgesys
struktūrinis absurdiška matematinė abstrakcija
ekonomika ex post racionalizacija, skirta išlaikyti
egzistuojančią institucinę sąrangą
Castro Fidelis
diktatorius lyderis
Vertė Karolis Dambrauskas
